Sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sistema (gr. σύστημα, systēma 'sustatyta, sudėliota') – susijusių elementų aibė, kuri objektyviai iš aplinkos išsiskiria tuo, kad sistemos elementų ryšiai stipresni ar kokybiškai kitokie nei už sistemos ribų. Sistemos elementai tarpusavyje labiau integruoti, nei sistemos ir jos supančios aplinkos elementai.

Sistema gali būti tiek materiali (pvz., Saulės sistema), tiek nemateriali (pvz., bioetinių pažiūrų sistema).

Neretai sistemą sudarančių elementų aibėje susidaro nauja savybė (kokybė, funkcija), kurios neturi pavieniai elementai. Šis reiškinys vad. angl. emergence. Pasak Bertalanffy, tokioje sistemoje visuma yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma.

Subjektyviai išskiriama sistema – baigtinė funkcinių elementų ir santykių tarp jų aibė, išskirta iš aplinkos tam tikru tikslu (ar tam tikru požiūriu) tam tikro laiko intervale. Subjektyviai išskirta (suvokiama) sistema objektyviai gali neegzistuoti.


 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Nuvola kdict glass.png  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Sistemos sąvoka naudojama tiriant tiek abstrakčius, tiek materialius objektus. Pvz., politinė sistema, bankų sistema, socialinė sistema, teisinė sistema, komanda, informacinė sistema, kraujotakos sistema ir pan.

Vien tik atskiri elementai, tarpusavyje nesąveikaujantys ir neveikiantys vienas kito, sistemos nesudaro. Tam tikrame plote išmėtyti akmenys sistemos nesudaro. Sukrauti į krūvą jie sudaro paprasčiausią menkai susietą sistemą. Glaudesnę sistemą jie sudaro sujungti tarpusavyje – tarkime, pastačius iš jų sieną ar pilį[1]. Apibūdinant sistemą jos elementų ryšių požiūriu ryšys tarp sistemos elementų yra glaudesnis nei tarp sistemos elementų ir sistemą supančių (išorės) elementų. Sistemos elementai neprivalo būti susijęs su visais kitais sistemos elementais, tačiau elementas, nesusijęs nė su vienu sistemos elementu, paprastai nelaikomas sistemos dalimi. Sistemos elementus siejantys ryšiai turi sudaryti tam tikrą vientisumą, kuri reiškiasi kaip sistemos savybė.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinių tyrimų sritis, nagrinėjanti bendrąsias sistemų ypatybes, apima šiuos mokslus ar jų šakas: sistemų teoriją, kibernetiką, dinamiškas sistemas, termodinamiką, sudėtingas (kompleksines) sistemas.

Jie tiria materijos ir organizavimosi abstrakčias savybes, ieško konceptų (sąvokų) ir principų, kurie nepriklauso nuo būties specifinės srities, medžiagos, tipo ar laiko skalės (mastų).

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma sistemų turi bendras savybes, apimančias:

  • Sistemos turi struktūra, apibrėžtą komponentų ir jų sudėties;
  • Sistemos pasižymi elgesiu, kuris apima medžiagos, energijos ar duomenų įvestis, apdorojimą ir išvestis,
  • Sistemos pasižymi interkonektyvumu (tarpusavio jungimo galimybė): įvairios sistemos dalys turi funkcinius ir struktūrinius santykius (ryšius) tarpusavyje.
  • Sistemos gali pasižymėti tam tikras funkcijas (paskirtis) ar grupes funkcijų.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Sistema apibrėžiama pagal jos struktūra. Dirbtinių ir biologinių sistemų struktūrą dažniausiai nulemia jų paskirtis (funkcija). Natūralios nebiologinės sistemos paskirties neturi (pvz., Saulės sistema, Nemuno intakų sistema).

Struktūrų tipai: hierarchinė, nehierarchinė (tinkliška).

Sudėtingumo rangai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo fizikinio lauko (ar elementariosios dalelės) iki technosferos galima išskirti 15 sistemų sudėtingumo rangų.

pvz.: Medžiaga – daugiasluoksnė hierarchinė sistema. Praktiniams tikslams naudinga žinoti sudėtingumo hierarchijos „pakopas“:
minimaliai apdirbta medžiaga (viela),
molekulių agregatai, kristalinė gardelė, polimerai
sudėtingos molekulės,
molekulės,
atomai,
atomų dalys,
elementariosios dalelės,
laukai.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomai nuo kriterijų (klasifikacijos klausimas) sistemas galima grupuoti:

  • atviros / uždaros,
  • gamtinės (biologinės) – biotinė, abiotinė, ekosistema, organų s., (organizmas),
  • techninės,
  • natūralios / dirbtinės,
  • mineralinės / organinės,
  • fizikinės – dinaminės / statinės,
  • inžinierinės,
  • socialinės
    • politinė (rinkimų, valdymo, saugumo, krašto apsaugos, gynybos, užsienio politikos),
    • teisės (represinė, baudžiamoji, civilinė, konstitucinė; nacionalinė, tarptautinė, viršnacionalinė),
    • ekonominė (finansų, draudimo, verslo, biudžeto),
    • sveikatos apsaugos,
    • sporto,
    • kultūrinė,
    • edukacinė (švietimo, ugdymo),
    • meninė,
    • psichologinė.

Organizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Ryšiai tarp sistemų ar sistemos elementų gali būti:

  • Elementarūs – vienpusiai, reflektyvūs, selektyvūs, vėluojantys, teigiami, neigiami, neutralūs, nuliniai, projektuojamieji (pageidaujamieji)
  • Kombinuoti – dvipusis, kontraryšys, teigiamas grįžtamasis, neigiamas grįžtamasis, dvigubas neigiamas grįžtamasis.

Sisteminis mąstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sisteminio mąstymo požiūriu bet kuris konkretus pasaulio objektas (ar reiškinys, procesas), kaip sistema, turėtų būti suvokiamas šiais aspektais:

sudėties (sudėtingumo) t. y. skirtingos abstrakcijos lygmenų: pokyčių (evoliucijos) t. y. kiekviename objekto (ar proceso) lygmenyje turi būti atsižvelgta į jo:
  • sistemos (t. y. pačios savęs),
  • posistemio (t. y. jos sudėtinių dalių)
  • viršsistemio (t. y. santykio su aplinka, aukščiau stovinčia hierarchija).
  • dabartį,
  • praeitį,
  • ateitį (be praeities nebus ir ateities).

Pagal H. Altšulerį toks mąstymo būdas yra išskirtinių, kūrybiškų asmenybių bruožas (išradėjų, dailininkų, muzikų ir pan.) – tų, kurie kuria revoliucinius, naujus, netikėto minties veržlumo artifaktus (žmogaus produktus) matydami pasaulį ne kaip sudėtingą, bet sudėtinę evoliucionuojančią sistemą.

Viršsistemis Viršsistemis Viršsistemis
Sistema Sistema Sistema
Posistemis Posistemis Posistemis
<-praeitis dabartis ateitis->

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.culture.lt/science/SD/sd4.htm#sista