Šuolis į aukštį

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žirklių technika

Šuolis į aukštį – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi įveikti kuo didesnį aukštį, šokdami atsispyrę nuo žemės ir nekliudę aukščio kartelės. Rungtis buvo įtraukta į pirmąsias 1896 m. vasaros olimpines žaidynes ir nuo to laiko vykdyta visose olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. 19001912 m. olimpinėse žaidynėse taip pat buvo paplitusi šuolio į aukštį stovint rungtis. Šuolis į aukštį yra priskiriamas tiek žiemos, tiek vasaros sezonų rungtims. Pasaulio rekordai priklauso Javier SotomayorKubos (2,45 m) ir Stefka KostadinovaBulgarijos (2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono varžybose. Šiandieninėse varžybose visi atletai naudoja fosbury techniką.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios šuolio į aukštį varžybos įvyko XIX a. Škotijoje. Jose sportininkai naudojo žirklių techniką. XX a. šuolio technikos pradėjo kisti. Pirmasis atsisakęs žirklių tipo šuolio buvo JAV-Arijos lengvaatletis M.F. Sweeney ir pasiekė 1,97 m pasaulio rekordą.

1896 m. olimpinėse žaidynėse visus medalius pelnė JAV atstovai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo Ellery Clark. 1928 m. apdovanota pirmoji olimpinė čempionė. Ją tapo Ethel CatherwoodKanados, kuri taip pat pasiekė ir pasaulio rekordą. Pirmajame 1983 m. pasaulio čempionate aukso medalius abiejų lyčių rungtynėse nuskynė Tarybų Sąjungos atstovai: Genadijus Avdenjenko ir Tamara Bykova.

Varžybų eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Šuolio į aukštį taisyklės yra analogiškos šuolio su kartimi taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas, norėdamas patekti į finalą turi įvykdyti numatytą normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų), tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesniose varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 1,95 m aukščio ir pasirinko 1,97 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:

Atletas 1,87 1,90 1,93 1,96 1,99 2,02 Aukštis Vieta
A - - XO XO XO XXX 1,99 1
B O - O O XXX 1,96 3
C O - XO XO X-- XX 1,96 4
D - XO O XXO XXO XXX 1,99 2
E - - - XXX 5

Geriausi šuolininkai į aukštį[taisyti | redaguoti kodą]

Vyrai (stadionas)[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Rekordas Sportininkas Šalis Metai
1. 2,45 Javier Sotomayor Kubos vėliava Kuba 1993
2. 2,42 Patrik Sjöberg Švedijos vėliava Švedija 1987
3. 2,41 Igor Paklin TSRS vėliava TSRS 1985
4. 2,40 Rudolf Povarnitsyn TSRS vėliava TSRS 1985
Sorin Matei Rumunijos vėliava Rumunija 1990
Charles Austin Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 1991
Vyacheslav Voronin Rusijos vėliava Rusija 2000
8. 2,39 Zhu Jianhua Kinijos vėliava Kinija 1984
Hollis Conway Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 1989
10. 2,38 Gennadiy Avdeyenko TSRS vėliava TSRS 1987
Sergey Malchenko TSRS vėliava TSRS 1988
Dragutin Topic Serbijos vėliava Serbija 1993
Troy Kemp Bahamų vėliava Bahamai 1995
Artur Partyka Lenkijos vėliava Lenkija 1996
Jacques Freitag Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 2005
Andriy Sokolovskyy Ukrainos vėliava Ukraina 2005
Andrey Silnov Rusijos vėliava Rusija 2008

Moterys (stadionas)[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Rekordas Sportininkė Šalis Metai
1. 2,09 Stefka Kostadinova Bulgarija Bulgarija 1987
2. 2,08 Blanka Vlašić Kroatijos vėliava Kroatija 2009
3. 2,07 Lyudmila Andonova Bulgarija Bulgarija 1984
4. 2,06 Kajsa Bergqvist Švedijos vėliava Švedija 2003
Hestrie Cloete Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 2003
Yelena Slesarenko Rusijos vėliava Rusija 2004
Ariane Friedrich Vokietijos vėliava Vokietija 2009
8. 2,05 Tamara Bykova TSRS vėliava TSRS 1984
Heike Henkel Vokietijos vėliava Vokietija 1991
Inha Babakova Ukrainos vėliava Ukraina 1995
Tia Hellebaut Belgijos vėliava Belgija 2008
Chaunté Lowe Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 2010

Vyrai (maniežas)[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Rekordas Sportininkas Šalis Metai
1. 2,43 Javier Sotomayor Kubos vėliava Kuba 1989
2. 2,42 Carlo Thränhardt Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija 1988
3. 2,41 Patrik Sjöberg Švedijos vėliava Švedija 1987
4. 2,40 Hollis Conway Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 1991
Stefan Holm Švedijos vėliava Švedija 2005
Ivan Ukhov Rusijos vėliava Rusija 2009
7. 2,39 Dietmar Mögenburg Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija 1985
Ralf Sonn Vokietijos vėliava Vokietija 1991
9. 2,38 Igor Paklin TSRS vėliava TSRS 1987
Gennadiy Avdeyenko TSRS vėliava TSRS 1987
Steve Smith Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 1994
Wolf-Hendrik Beyer Vokietijos vėliava Vokietija 1994
Sorin Matei Rumunijos vėliava Rumunija 1995
Matt Hemingway Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 2000
Yaroslav Rybakov Rusijos vėliava Rusija 2005
Linus Thörnblad Švedijos vėliava Švedija 2007

Moterys (maniežas)[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Rekordas Sportininkė Šalis Metai
1. 2,08 Kajsa Bergqvist Švedijos vėliava Švedija 2006
2. 2,07 Heike Henkel Vokietijos vėliava Vokietija 1992
3. 2,06 Stefka Kostadinova Bulgarijos vėliava Bulgarija 1988
Blanka Vlašić Kroatijos vėliava Kroatija 2010
5. 2,05 Tia Hellebaut Belgijos vėliava Belgija 2007
Ariane Friedrich Vokietijos vėliava Vokietija 2009
7. 2,04 Alina Astafei Vokietijos vėliava Vokietija 1995
Anna Chicherova Rusijos vėliava Rusija 2003
Yelena Slesarenko Rusijos vėliava Rusija 2004
10. 2,03 Tamara Bykova TSRS vėliava TSRS 1983
Monica Iagar Rumunijos vėliava Rumunija 1999
Marina Kuptsova Rusijos vėliava Rusija 2002

Lietuvos šuolininkai į aukštį[taisyti | redaguoti kodą]

Šioje rungtyje nacionaliniai rekordai priklauso Rolandui Verkiui (2,34 m) ir Airinei Palšytei (1,98 m). Šalies šuolininkai į aukštį stambiausiose tarptautinėse varžybose pasirodė dar Tarybų Sąjungos laikais. Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį buvo Kęstutis Šapka. Įveikęs 2,15 m aukštį jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatlečių pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atkūrimo. 2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys pelnė sidabro medalį (2,31 m). 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmąja nepriklausomos šalies atstove tapo Nelė Savickytė (vėliau Žilinskienė). Ji šaliai atstovavo net tris kartus. 1993 m. Universiadoje Žilinskienė pelnė sidabro medalį. Dar viena olimpietė buvo Karina Vnukova. Ji 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse liko 23 vietoje. Pasaulio čempionate daugkartinė ir vienintelė dalyvė buvo Nelė Žilinskienė. Ji taip pat parvežė ir Europos čempionato bronzą. Nuo 2010 m. gerus rezultatus demonstruoja ir šaliai tarptautinio lygio varžybose atstovauja Airinė Palšytė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šuolis į aukštį – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka