Ludwig Heinrich Bojanus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liudvigas Heinrichas Bojanus
vok. Ludwig Heinrich Bojanus
Bojanus Ludwig Heinrich 1776-1827.png
Gimė: 1776 m. liepos 16 d.
Elzase, Buksvileryje,
Mirė: 1827 m. balandžio 2 d. (50 metų)
Veikla: Vokietijos mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius.
Commons-logo.svg Vikiteka: Ludwig Heinrich BojanusVikiteka

Liudvigas Heinrichas Bojanus (vok. Ludwig Heinrich Bojanus; 1776 m. liepos 16 d. Elzase, Buksvileryje – 1827 m. balandžio 2 d.) – Vokietijos mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Liudvigas Bojanus gimė liuteronų šeimoje. Bojanaus tėvas Johanas Jacobas Bojanus buvo grafystės miškų ūkio tarnautojas. Gal dėl to, kad tėvas dirbo miškų ūkyje, sūnus ėmė domėtis itin turtinga ir įvairia grafystės gamta.

Miesto koledže Liudvigas Bojanus įgijo vidurinį išsilavinimą. Darmštate Bojanus išlaikė brandos egzaminus ir tęsė medicinos studijas Jėnos universitete. 1797 m. jam suteiktas medicinos ir chirurgijos mokslų daktaro vardas. Vienerius metus jis dirbo Berlyne, vėliau Vienoje.

Sugrįžęs į Darmštatą Bojanus dirbo gydytoju nuo 1798 m. iki 1801 metų. Vietinė valdžia pasiūlė jam vadovauti kuriamai veterinarijos mokyklai. Norėdamas pasirengti šiam darbui, nuo 1801 m. iki 1803 m. Bojanus lankė žymiausias Europos veterinarijos mokyklas, taip pat didžiules veislinių žirgų auginimo fermas. Jis lankėsi Paryžiuje, Alfortvilyje, Londone, Hanoveryje, Vienoje, Drezdene, Berlyne bei Kopenhagoje. Sukaupta patirtis paskatino Bojanų parašyti veikalą „Apie veterinarijos mokyklų tvarkymą ir naudą“ (vok. Über den Zweck und die Organisation der Thierarzneischulen), kuris išleistas 1805 m. Frankfurte.

XIX a. pradžioje Europoje siautė galvijų maras. Visoje Europoje arklių gydymas tapo nepaprastai svarbus, nes dar nebuvo pasibaigę Prancūzijos Revoliucijos sukelti konfliktai. Bojanus pateikė savo kandidatūrą ir universiteto taryba jį priėmė. Bojanus atvyko į Vilnių 1806 m. gegužę.

Nuo 1806 m. iki 1824 m. Vilniaus universitete jis dėstė veterinariją, vėliau lyginamąją anatomiją, kurią, kaip mokslinę discipliną, Rytų Europoje dėstyti ėmė pirmasis. 1815 m. jis parengė chirurginės veterinarijos kursą, kuriam specialiai įrengtas anatomijos teatras. Bojanus nekalbėjo lenkiškai, todėl dėstė lotynų, rečiau – vokiečių arba prancūzų kalba.

Anatomijos paskaitose, kurios buvo vienos novatoriškiausių, Bojanus plėtojo teoriją apie gyvąją gamtą, kuri nuolat, nepertraukiamai kinta, vystosi nuo paprasčiausių formų iki sudėtingų. Jo manymu, gyvosios gamtos grandyse pertrūkio nesą – netgi augalijos bei gyvūnijos pasauliai nesą labai skirtingi. Anot Bojanaus, yra daugybė pereinamųjų formų, vadinamų zoophyta. Augmenijos ir gyvūnijos panašumą jis grindė ir šių dienų mokslininkų vartojamais pavyzdžiais: kai kurie augalai gali judėti iš vienos vietos į kitą, dar kiti panašūs į bestuburius gyvūnus ir kt.

Prabėgus apytiksliai 200 metų po „Anatome Testudinis Europae“ (Europos vėžlio anatomija) išleidimo, ši knyga tebėra pats išsamiausias tos srities veikalas. Ją sudaro 40 raižinių su paaiškinimais ir daugiau kaip 200 iliustracijų, detaliai vaizduojančių vandens vėžlių anatomiją. Bojanus išskrodė apie 500 vėžlių. Šiam darbui skyrė visą dešimtmetį. Piešiniai yra paties Bojanaus, vario plokštės raižytos specialiai iš Heseno iškviesto graviruotojo. Savo lėšomis Bojanus išleido 80 originalių egzempliorių (veikalas dar kartą bus išspausdintas 1902 m., paskui 1970 m.). Du egzemplioriai saugomi Prancūzijoje, vienas – universiteto mokslinėje bibliotekoje Strasbūre, kitas – valstybiniame Paryžiaus gamtos istorijos muziejuje.

Tauras – tai antroji mokslinę šlovę Bojanui pelniusi sritis. Bojanus tyrinėjo griaučius Vilniuje, Paryžiuje ir Vienoje. Jam pavyko įrodyti, kad tauras ir stumbras – dvi skirtingos rūšys.

Kai Napoleonas Pirmasis 1812 m. birželį įžengė į Vilnių, Bojanus kuriam laikui išvyko į Sankt Peterburgą.

Caras atsidėkojo Bojanui už lojalumą 1816 m. suteikdamas jam valstybės patarėjo titulą. Savo ruožtu, už nuopelnus mokslui ir dėl pavyzdingo Bojanaus rūpinimosi universitetu, jį pripažino mokslininkai ir studentai. 1821 m. valdžia paskyrė jį vyriausybinės tyrimų komisijos nariu: komisija turėjo tirti studentų Filomatų draugijos pogrindinę veiklą. Bojanus dangstė savo studentus, darė viską, kas įmanoma, kad jie būtų paleisti ir galėtų baigti mokslus universitete. Nors Bojanų kvietė Berlyno universitetas, jis liko Vilniuje ir nuo 1822 m. rugsėjo iki 1823 m. vidurio sutiko eiti universiteto rektoriaus pareigas. Pradėjo blogėti sveikata. Vis dėlto 1823 m. dar pavyko įkurti jauniesiems apylinkių galvijų augintojams Veterinarijos mokyklą. Sunkiai sirgdamas 1824 m. Bojanus paliko katedrą, dalį savo bibliotekos atidavė universitetui ir išvyko į Darmštatą, kuriame ir mirė po trejų metų, sulaukęs 51 metų amžiaus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Filipas Edelis „Liudvigas Heinrichas Bojanus – Elzasietis ir žymus Lietuvos mokslininkas“.