Liepsnosvaidis tankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Britų liepsnosvaidžio tanko Churchill Crocodile ugninė čiurkšlė.

Liepsnosvaidis tankas (angl. flame tank, flame-thrower tank; rus. огнеметный танк), liepsnosvaidinis tankasliepsnosvaidžiu ginkluotas tankas. Paprastai naudotas sustiprinti įtvirtinimų, uždarų ertmių ir kitų kliūčių atakas. Plačiau naudoti juos ėmė Antrajame pasauliniame kare, juos gamino ir naudojo JAV, TSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir D. Britanija.

Tankuose naudojami liepsnosvaidžiai buvo ankstesnių pėstininkų liepsnosvaidžių modifikuotos versijos (Flammpanzer I ir II) ar specialiai sukonstruoti liepsnosvaidžiai (pvz., Flammpanzer III). Liepsnosvaidžiai būdavo įrengiami vienu iš trijų būdų:

  • įrengiami tanko išorėje (Flammpanzer II),
  • įrengiami vietoje tanko kulkosvaidžio (korpuso ar suporinto su patranka),
  • įrengiami vietoj tanko patrankos (Flammpanzer III)

Liepsnosvaidžio mišinys būdavo gabenamas tanko viduje, šarvuotuose išoriniuose bakuose arba specialioje priekaboje už tanko (britų Churchill Crocodile).

Liepsnosvaidžiai tankai yra laikomi pasenusiais. Šiuolaikiniai juos pakeitę ginklai yra tokios savaeigės kaip rusiškas TOS-1 Buratinas, šaudančios termobarinėmis raketomis.

Kovinis efektyvumas[taisyti | redaguoti kodą]

Liepsnosvaidžių tankų privalumai:

  • atsparesni apšaudymui nei kareiviai liepsnosvaidininkai, kadangi jų svaidomojo mišinio atsarga būna apsaugota šarvais;
  • bakuose turi didesnę mišinio atsargą, todėl gali daugiau šaudyti liepsnosvaidžiu.

Liepsnosvaidžiai tankai buvo naudojami apsaugotiems pėstininkų įtvirtinimams naikinti. Pvz., Antrojo pasaulinio karo metais JAV tankų patrankos negalėdavo pramušti japonų bunkerių sienų [1] Taravoje ir Ivo Džimoje, todėl buvo naudojami liepsnosvaidžiai tankai, o pėstininkai gynė šiuos tankus nuo japonų prieštankinių ginklų.

Atvirame mūšio lauke prieš priešo tankus ar artileriją liepsnosvaidžiai buvo menkaverčiai dėl mažo šaudymo nuotolio.

Liepsnosvaidžių tankų panaudojimo patirtis buvo mišri. Vokiečių tankų Panzer II ir Panzer III liepsnosvaidžius variantus nustojo naudoti dėl nepatenkinamo efektyvumo ir perdirbo į šturmo savaeiges ar tankų naikintuvus (angl. tank destroyer). Tankų Panzer IV liepsnosvaidinių variantų nebuvo, nors šio tanko modifikacijų buvo labai daug.
Liepsnosvaidžių tankų efektyvumą mažino tobulėjantys pėstininkų prieštankiniai ginklai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje daugelis pėstininkų dalinių turėjo prieštankinių ginklų (pvz., prieštankinių šautuvų), kurie buvo efektyvūs iki 30-50 m. Karui einant į pabaigą galingiausi pėstininkų prieštankiniai ginklai (bazuka, Panzerschreck ir PIAT galėjo sunaikinti tanką didesniu nuotoliu nei mušdavo tanko liepsnosvaidis.

1944 m. rugsėjį britai mūšyje dėl Bresto (Prancūzija) panaudojo liepsnosvaidžių tankų Churchill Crocodile eskadroną, o JAV armija tą patį mėnesį gavo tankus M4 Sherman su įrengtais liepsnosvaidžiais. Įtraukti į JAV armijos 70-ojo tankų bataliono sudėtį liepsnosvaidžiai tankai dalyvavo kautynėse 1944 m. rugsėjo 18 d. Jose paaiškėjo, kad amerikiečių tankų liepsnosvaidžio veikimo nuotolis labai mažas, palyginus su britų Crocodile tankų liepsnosvaidžiais, todėl amerikiečių liepsnosvaidžiai tankai buvo nelabai populiarūs JAV armijoje.[2]

Kanados ir Nyderlandų armijos kovos veiksmuose Europoje labai aktyviai naudojo liepsnosvaides savaeiges Wasp vikšrinio šarvuočio Universal Carrier bazėje. Šios savaeigės pasirodė itin efektyvios pralaužiant vokiečių kareivių gynybą. Mechaniniai liepsnosvaidžiai, nors neatrodė efektingai, vokiečių kareiviams kėlė siaubą. Liepsnosvaidžių buvo labiau bijoma nei kitų įprastinių ginklų.[3]

Liepsnosvaidžių tankų įgulos nebūtinai buvo labiau pažeidžiamos nei standartinių tankų įgulos. Pvz., liepsnosvaidinis tankas Churchill Crocodile buvo panašiai pažeidžiamas prieštankinių ginklų kaip ir standartinis Churchill. Tačiau liepsnosvaidinių tankų įgulos, patekusios į nelaisvę, rizikavo kur kas labiau, nes liepsnosvaidžiai laikomi kur kas labiau nehumaniškais nei kiti ginklai. Pasitaikydavo atvejų, kai „liepsnosvaidinius tankistus“, patekusius į nelaisvę, priešo kareiviai čia pat sušaudydavo.

Įvairių valstybių liepsnosvaidžių tankų ir šarvuočių lentelė[taisyti | redaguoti kodą]

Variantas Bazinis
tankas
gamybos
metai
Skaičius,
vnt.[4]
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Churchill Oke Churchill 1942 3
Churchill Crocodile Churchill 19431945 800
Wasp Universal Carrier
Matilda Frog Matilda II 1944 25
Matilda Murray Matilda II 1945
Nacių Vokietijos vėliava Nacių Vokietija
Flammpanzer II (PzKpfw II (Fl)) Pz Kpfw II 19391941 155
Pz. B2 (Fl) Char B1 19411942 60
Flammpanzer III (PzKpfw III (Fl)) Pz Kpfw III 1943 100
StuG III (Fl) StuG III 1943 10
Flammpanzer 38(t) Hetzer 1944 20
Sd.Kfz.251/16 Sd.Kfz.251 1943—?
Italijos vėliava Italija
CV3 L.F. CV3/33
L6/40 L.F. L6/40
TSRS vėliava TSRS
ChT-27 (ХТ-27), OT-27 T-27 1932 1
ChT-37 (ХТ-37),
BChM-4 (БХМ-4)
T-37 19351936 75
ChT-38 (ХТ-38) T-38
ChT-29 (ХТ-29) T-29 projektas
ChT-26 (ХТ-26), ОТ-26,
BChM-3 (БХМ-3)
T-26 19321935 552
ChT-130 (ХТ-130), ОТ-130 T-26 19361939 401
ChT-131 (ХТ-131}, ОТ-131 T-26
ChT-132 (ХТ-132), ОТ-132 T-26
ChT-133 (ХТ-133), ОТ-133 T-26 19391940 269
ChT-134 (ХТ-134), ОТ-134 T-26 1940 2
BChM-2 (БХМ-2) BT-5 1935 3
ChBT-5 (ХБТ-5) BT-5 1937
ChBT-7 (ХБТ-7) BT-7 1936
ChT-7 (ХТ-7), ОТ-8 BT-7 1940 keletas
OP-7 (ОП-7) BT-7 1941 1
Т-40
(liepsnosvaidis variantas)
T-40 1941 keletas
ОТ-34 T-34 19421944 1170
ОТ-34-85 T-34-85 19441945 331
КВ-8 KV-1 19421943 102
КВ-8С KV-1s 1943 35—37
ОТ-54 T-54 1954—?
Objektas 483 T-54 1959 1
ОТ-55 T-55 1960—?
ОТ-62 T-62
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Satan M3 Stuart 1943 20
Sherman POA M4 Sherman
M67 M48 1965—?
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
MP-I Hetzer 1951 1


Commons-logo.svg Vikiteka: Liepsnosvaidis tankas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Zaloga (M3/M5 Stuart) p. 35
  2. Zaloga (Armored Thunderbolt)215, 216
  3. Zaloga (Armored Thunderbolt) p.216
  4. А. Н. Ардашев, С. Л. Федосеев. Огнемётные танки Второй мировой войны. — М.: Бронеколлекция, спецвыпуск № 8, 2005