Savaeigė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
155 mm savaeigė haubica M109A6 Paladin (JAV)

Savaeigė, savaeigis artilerijos pabūklas – kovos mašina, kurią sudaro pabūklas ant savaeigės važiuoklės, skirta atlikti artilerijos funkcijas. Važiuoklė gali būti tiek vikšrinė, tiek ratinė. Pabūklas gali būti tiek patranka, tiek haubica. Šiais laikais yra ir nemažai savaeigių minosvaidžių.

Patrankinės savaeigės nuo tankų skiriasi tuo, kad paprastai neturi besisukiojančio šarvuotojo bokštelio. Tankai visada vikšriniai. Tačiau pasitaiko ir vikšrinių savaeigių su patranka šarvuotame bokštelyje. Nuo tankų jos skiriasi silpnesniu šarvuotumu ir kitokia panaudojimo taktika.

Nuo patrankomis ginkluotų šarvuotųjų transporterių ir kitokių šarvuočių skiriasi tuo, kad savaeigių pagrindinė funkcija yra artilerinis apšaudymas, o ne karių ar krovinių pervežimas, žvalgyba ir pan.

Savaeiges imta plačiai naudoti Antrojo pasaulinio karo metais, kai prireikė galingų, bet už tankus pigesnių kovos mašinų.

Savaeigių klasės[taisyti | redaguoti kodą]

Savaeigės gali sudaryti atskirus savaeigės artilerijos dalinius. Taip pat savaeigės gali būti kitų kariuomenės rūšių dalinių dalis. Pvz., pėstininkų daliniai gali turėti prieštankinių, zenitinių savaeigių ir savaeigių haubicų padalinius.
Zenitinės savaeigės dažnai yra priešlėktuvinės gynybos dalinių ginkluotėje, o priešlėktuvinės gynybos daliniai kai kuriose šalyse yra Karinių oro pajėgų dalis.



Vikiteka