Gepidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panonija-orn.png
Panonijos ir Dakijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai, Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Sklavėnai, Gepidai, Herulai, Langobardai
Avarų kaganatas (Avarai)
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija

Gepidai – gotų gentis įsitvirtinusi centrinėje Europoje, minima istoriko Jordano kaip lėčiausi ir tingiausi iš gotų. IV a. vadovaujami savo pirmojo valdovo Fastido kariavo su burgundais ir vos jų nesunaikino. Sudarę sąjungą su hunais vadovaujami Ardariko 451 m. dalyvavo stambiausiame to laikmečio mūšyje Katalaunijos laukuose Šiaurės Prancūzijoje, kur hunai, vadovaujami Atilos, susikovė su Romos ir jų gausių sąjungininkų – saksonų, burgundų, liticiani, sarmatų ir kt. armija. Kitais metais po Atilos mirties 453 m., vadovaujant Ardarikui, gepidai, rugijai, suevai (švabai), herulai, alanai išsivadavo nuo hunų valdžios, sumušdami juos kautynėse prie Nedao upės Panonijoje. Tuomet gepidai įsitvirtino Karpatuose ir valdė Dakiją, (apmokestinę Romą už taikos sąlygas), kur, dabartinės Rumunijos teritorijoje, aptinkama gepidų kapų.

504 m. ostgotai, vadovaujami Teodoriko, išstūmė gepidus į Belgrado apylinkes. 546 m. Bizantijos imperija, sudariusi sąjungą su lombardais, pradėjo gepidų išstūmimą. 552 m. gepidai Asfeldo kautynėse patyrė baisų pralaimėjimą ir 567 m. buvo galutinai nukariauti avarų. Paskutinį kartą kronikose minimi IX a.

539-551

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]