Pušta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tipiškas svirtinis šulinys Puštoje

Pušta (vengr. Puszta) arba Pusta – pagrindinis kraštovaizdis Vengrijoje. Jam būdinga stepė (beveik be medžių) su ryškiu žemyniniu klimatu. Anksčiau buvęs atkampus kraštovaizdis su skurdžia augmenija, tikusia tik ganykloms, dabar plačiai kultivuojamas. Dunojaus vidurupio žemumoje plytėję puštos dabar paverstos javų laukais, sodais, vynuogynais. Prasčiausiose žemėse pasodinti medžiai: topoliai, akacijos, ąžuolai. Pirmykštį puštos landšaftą galima rasti tik nedaugelyje vietų, pvz., nepaliestas kraštas į rytus nuo Tisos upės – Hortobadis (Hortobagy). Dabar čia nacionalinis parkas. Pietryčių stepių kraštovaizdyje paplitę nederlingi įdruskėję dirvožemiai. Puštoje į dirvožemio sudėtį daugiausia įeina smėlis. Kadangi gruntinio vandens lygis labai aukštas, medžiai ir krūmai gali būti ištisus metus aprūpinti vandeniu. Dėl aukšto gruntinio vandens lygio čia įmanoma naudotis tipiška vengriškų šulinių konstrukcija – šuliniu su svirtimi. Pušta – tyrai, tyrlaukiai, atkampi vieta. Terminas, sutinkamas ir kai kuriuose vietovių pavadinimuose. Į rytus nuo Debreceno nusidriekę miškai vadinama „Erdös Puszta“, kas reiškia miškų tyrai – miškastepė. Pušta – Eurazijos stepių kraštovaizdžio dalis.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]