Juodasis Krišas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juodasis Krišas
Ilgis 168 km
Nuolydis 60 cm/km
Baseino plotas 4450 km²
Vidutinis debitas (ties Zerindu) 31,4 m³/s
Ištakos Apusenų kalnai, Crișul Poienii
ir Crișul Băiței santaka
Žiotys santaka su Baltuoju Krišu
46°42′01″N 21°16′9″E / 46.70028°N 21.26917°E / 46.70028; 21.26917
Šalys Rumunijos vėliava Rumunija, Vengrijos vėliava Vengrija

Juodasis Krišas (rumun. Crișul Negru; veng. Fekete-Körös) – upė vakarų Rumunijoje (Transilvanija) ir pietryčių Vengrijoje (Bėkėšo apskritis). Upė prasideda santaka Vakarų Apusenų kalnuose, kur susilieja Crișul Poienii ir Crişul Băiței. Teka per Štėjų ir Bejušą Rumunijoje. Vienas jo intakų yra maža Rošijos upė. Perkirtusi Vengrijos sieną upė jau vadinama veng. Fekete-Körös, ji už kelių kilometrų į šiaurę nuo Diulos susilieja su Baltuoju Krišu (Fekete-Körös), taip sudarydama Kerešo upę.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Upės pavadinimas kildinamas iš dakų kalbos žodžio krísos 'juodas'[1], tad šis pavadinimas yra giminingas bulg. čer, slav. čǐrnǔ, prūs. kirsnan 'juodas', alb. sorrë 'varnas'), o ir rumun. negru 'juodas'. Tad pavadinimas Juodasis Krišas yra dubletinis.

Miestai ir kaimai[taisyti | redaguoti kodą]

Juodasis Krišas teka per šiuos miestus ir kaimus (išdėstymo tvarka nuo ištakų link žiočių):

  • Rumunijoje: Vaşcău (ant Crişul Poienii), Štėjus, Rieni, Drăgăneşti, Tărcaia, Beiuş, Şuncuiuş, Uileacu de Beiuş, Şoimi, Căpâlna, Tinca, Batăr, Avram Iancu, Zerind;
  • Vengrijoje: Sarkad.

Intakai[taisyti | redaguoti kodą]

Juodasis Krišas susidaro ties Štėjumi susiliejus dviem upėms Crişul Poienii ir Crişul Băiţei.

Išvardintos upės yra Baltojo Krišo intakai:

  • Kairieji: Crişul Poienii, Pascu, Cusuiuş, Hinchiriş, Mierag, Arjochi, Tărcăiţa, Finiş, Căldăreşti, Şerpoasa, Valea Mare, Arman, Cereşeg, Valea Seacă, Valea Pinilor, Crişul Mic, Rătăşel, Răchest, Teuz, Zerind;
  • Dešinieji: Crişul Băiţei, Untu, Valea Neagră, Crăiasa, Crişul Pietros, Talpe, Mizieş, Valea Nimăieştilor, Ioaniş, Roşia, Prisaca, Săliştea, Holod, Pusta, Trif, Săraz, Valea Nouă, Criş Collector Canal

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Katičic', Radislav. Ancient Languages of the Balkans, Part One. Paris: Mouton, 1976: 150.