Klimaksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Klimaksas (gr. klimax – laiptai; dar vadinamas klimakteriniu laikotarpiu) – tai gyvenimo laikotarpis, pasižymintis fiziologiniais pokyčiais organizme, susijusiais su dauginimosi funkcija. Tai pereinamasis amžius nuo lytinės brandos pabaigos iki senatvės pradžios. Dažniausiai yra kalbama apie moters klimaksą, tačiau yra išskiriamas ir vyriškasis, kadangi fiziologiniai pokyčiai vyksta ir vyro organizme, tik ne taip žymiai.

Moters klimaksas prasideda apie 47–48 gyvenimo metus, vidutiniškai trunka 1,5–2 metus. Ankstyvas klimaksas yra iki 40 metų, vėlyvas – po 55 metų amžiaus. Klimaksas susijęs su funkciniais sistemos, reguliuojančios organizmo ciklinius procesus, sutrikimais. Klimakso pradžią rodo sutrikęs mėnesinių ciklas – pakinta menstruacijų ritmas ir intensyvumas, makšties gleivinė suplonėja, tampa mažiau elastinga, sumažėja gimda. Klimakso vyksmą sąlygoja lytinių hormonų cikliškumo pokyčiai, kuriuos lemia hipofizės ir kiaušidžių veikla, mažiau gaminasi folikulino. Daugeliui moterų klimakso eigoje lytinis gyvenimas iš esmės nepasikeičia. Retais atvejais moters lytiniai takai taip susiaurėja, kad sueitis tampa nemaloni, todėl moteris palaipsniui gali prarasti lytinį potraukį. Kadangi moters seksualumas yra labai glaudžiai susijęs su psichologinėmis sąlygomis, todėl klimakso metu intymiems santykiams daug įtakos turi dvasiniai ir emociniai santykiai tarp sutuoktinių (partnerių) – abipusis supratimas, jautrumas, pagarba, švelnumas ir pan.

Skiriamos trys klimakso stadijos: premenopauzė (prasideda tarp 40-45 metų ir trunka tol, kol išnyksta mėnesinės); menopauzė (mėnesinių išnykimas, tarp 45-52 metų); postmenopauzė (prasideda išnykus mėnesinėms). Lytiniai hormonai, reguliuojantys ciklinius procesus, pasibaigus kiaušidžių veiklai, dar kurį laiką gaminasi. Normalus klimaksas praeina be liguistų požymių. Sergančioms moterims sutrinka kraujagyslių veikla, nervai, atsiranda klimakterinis sindromas. Būdingi sutrikimai: vegetaciniai, kraujagyslių (muša karštis, svaigsta galva, pykina, prakaituojama, skauda sąnarius, stuburą, sutrinka pusiausvyra), neuropsichiniai (moteris tampa jautri, irzli, blogai miega, susilpnėja atmintis, atsiranda baimės jausmas, apima depresija); endokrininiai (sustiprėja antinksčių ir skydliaukės veikla); širdies ir kraujagyslių sistemos (svyruoja arterinis kraujospūdis, pulsas neritmiškas, kyla temperatūra). Būdingiausias simptomas – muša karštis. Tai trunka 2-3 mėnesius, kartojasi nuo kelių iki keliolikos kartų per parą. Kartais niežti išorinius lyties organus, dėl mėnesinių ciklo sutrikimų ilgai kraujuoja iš gimdos. Sunkiausia moterims, sergančioms cukriniu diabetu, hipertonine liga, bronchine astma. Reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, mažiau valgyti mėsos, daugiau – daržovių, pieniškų patiekalų.

Vyro klimaksas prasideda maždaug iki 10 metų vėliau nei moters – apie 50–55 gyvenimo metus. Jie trunka ilgiau, bet ne tokie ryškūs, kaip moterų. Ankstyvas klimaksas yra iki 45 metų, vėlyvas – po 60 metų. Susilpnėjus lytinių liaukų veiklai, kraujyje sumažėjus vyriškų lytinių hormonų, sutrinka vidaus sekrecijos liaukų veikla: kamuoja nemiga, baimė, silpsta atmintis, kartais susilpnėja lytinis potraukis ir pajėgumas, padidėja arterinis kraujospūdis, į galvą priplūsta kraujo (jaučiasi pulsavimas). Tačiau vyrų savijautai klimaksas paprastai neturi tokios įtakos kaip moterims, nors daliai vyrų stebimi erekcijos sutrikimai, per ankstyva ejakuliacija ir pan.

Neretai klimaksas yra tapatinamas su menopauze, nors tai nėra tapatūs terminai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Delfi.lt : Moterų ir vyrų klimaksas: ar yra skirtumų?