Antinkstis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antinksčiai virš inkstų

Antinksčiai (lot. glandulae suprarenales) – tai porinė endokrininė liauka, esanti virš inkstų. Dešinysis antinkstis yra prizmės, o kairysis – pusmėnulio pavidalo. Kiekvienas jų sveria apie 5 g (vidutiniai matmenys: 5 × 3 × 1 cm). Gelsvai rausvi, minkštos konsistencijos antinksčiai yra sudaryti iš žievės (cortex) ir šerdies (medulla), kurios gamina skirtingus hormonus. Žievinis sluoksnis stangresnis, storesnis, gelsvas, o šerdinis – mikštesnis, rausvo atspalvio, šviesesnis, jo ląstelės vadinamos chromafininėmis (jas chromo druskos nudažo rudai). Antinksčių veiklą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.

Šerdis[taisyti | redaguoti kodą]

Šerdis sudaro tik 10-20 proc. antinksčio masės. Ji gamina kovos, „bėgimo“, streso hormonusadrenaliną ir noradrenaliną, kurie aktyvina organizmą, parengia jį sudėtingai užduočiai vykdyti, prisitaikyti prie netikėtų sąlygų. Šerdyje yra vegetacinės nervų sistemos ląstelių, mielininių nervinių skaidulų. Toks glaudus antinksčių ir nervų sistemos ryšys reikalingas tam, kad organizmas būtų pasiruošęs atlikti netikėtą veiksmą.

Patiriamas stresas gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis, tačiau abiem atvejais organizmo reakcija yra panaši. Tuomet gaminama daugiau adrenalino, kuris aktyvina širdies darbą (sustiprėja susitraukimai, padažnėja ritmas). Odos paviršiaus ir daugelio vidaus organų kraujagyslės susitraukia, todėl didėja kraujospūdis, o žmogus iš išgąsčio pabąla. Adrenalinas taip pat skatina kepenų ir raumenų glikogeno skaidymą į gliukozę, todėl jos kiekis kraujyje padidėja, išskiriama daugiau energijos.

Pavojui praėjus arba pasibaigus stresui, adrenalino gamyba sumažėja ir organizmo reakcijos vėl pasidaro normalios. Tačiau jei stresas trunka ilgą laiką, įtampa neatslūgsta, organizmo reakcijos lyg palaiko organizmą nuolat parengtą kovai, ir žmogus tolydžio esti sujaudintas, pervargsta, išsenka, gali susirgti tam tikromis ligomis (pvz., hipertonija, opalige, stenokardija, cukriniu diabetu).

Žievė[taisyti | redaguoti kodą]

Supanti antinksčio šerdį žievė susideda iš trijų sluoksnių (zonų):

  • paviršinės, vadinamos kamuoline (zona glomerulosa), kuri gamina mineralokortikoidus (aldosteronas, kuris skatina natrio jonų reabsorbciją inkstų kanalėliuose ir vandens sulaikymą organizme), sudaro apie 20 proc. žievės;
  • vidinės, arba tinklinės (zona reticularis), kurioje gaminasi lytiniai hormonai, sudaro apie 5 proc. žievės; kartais ji vadinama „antrąja lytine liauka“, kadangi esant lytinių liaukų nepakankamumui, perima jų endokrininę funkciją, be to, ji svarbi pereinamaisiais lytinio gyvenimo laikotarpiais;
  • vidurinė zona yra storiausia – sudaro apie 75 proc. visos žievės. Gamina gliukokortikoidus (kortizolį, kortikosteroną, hidrokortizoną, kurie skatina angliavandenių, baltymų , riebalų apykaitą bei homeostazės palaikymą organizme).

Ligos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Antinksčių navikai - kelia simptomus, nes pagaminama per daug arba per mažai tam tikrų antinksčių hormonų;
  • Hiperaldosteronizmas - susirgimas, pasireiškiantis per didele aldosterono sekrecija;
  • Feochromacitoma - susirgimas,pasireiškiantis per didele katecholaminų sekrecija;
  • Endogeninis Cushing’o sindromas - susirgimas,pasireiškiantis per didele kortizolio sekrecija;
  • Antinksčių nepakankamumas - grupė susirgimų, kurių pagrindiniai požymiai nepakankamas kortizolio ir aldosterono gaminimas. Dažniausiai sukeliama dėl pačių antinksčių abnormalijų, tačiau įtakos gali turėti hipofize, hipotalamas;
  • Addisono liga yra retas susirgimas, kai antinksčiai nepagamina pakankamai kortikosteroidai (ypač kortizolio). Šią ligą sukelti gali autoimuninė reakcija, tam tikros infekcijos ar dar retesnės priežastys;
  • Įgimtos antinksčių hiperplazijos yra genetinės ligos, kurios pasireiškia fermentų, reikalingų kortizoliui gaminti, trūkumu ar pakitimais. Dažniausiai paveikiami ligonių išoriniai ir vidiniai lytiniai požymiai;
  • Waterhouse - Friderichsen sindromas yra antinksčių funkcijos praradimas dėl kraujavimo į antinksčius, sukelto stiprios bakterinės kilmės infekcijos;
  • Izoliuotas hipoaldosteronizmas gali kilti dėl fermento adosterono sintazės nebuvimo;
  • Labai retai pasitaiko atvejų, kai gimstama be antinksčių;