Vulva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Putė)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vulva
Giustavo Kurbė paveikslas L'origine du monde – aliuzija į moters lytinių organų gimdymo funkciją. Angliškai paveikslas verčiamas kaip Origin of the world, t. y. „Pasaulio pradžia“ arba „Pasaulio atsiradimas“, tačiau pranc. monde reiškia ne tik „pasaulis“, bet ir „žmonės“, todėl paveikslas gali būti verčiamas ir kaip „Žmonijos pradžia“, „Žmonijos atsiradimas“.

Vulva – moters išoriniai lytiniai organai, kuriuos nuo vidinių skiria mergystės plėvė. Pagrindinės išorinių lytinių organų funkcijos: šlapinimasis, seksas, mėnesinės ir gimdymas. Praktiškai visi išoriniai lytiniai organai yra erogeninė zona, todėl jos dirginimas sukelia lytinį susijaudinimą – į ją priteka daug kraujo, ji išbrinksta ir sudrėksta, šitaip sudarydama sąlygas sueičiai. Prasidėjus lytinei brandai ant vulvos ima augti gaktos plaukai.

Neretai vulva yra klaidingai tapatinama su makštimi (panašiai kaip burna su gerkle), tačiau iš tikrųjų išorinių moters lytinių organų sričiai yra priskiriama:

  • gakta – nedidelis pakilimas išorinių lytinių organų viršuje (kai kuriose kalbose dar vadinama Veneros kalva arba kalneliu). Sulaukus lytinės brandos, beveik visa gakta apauga plaukeliais, kurie padengia taip pat ir putę;
  • didžiosios lytinės lūpos (lot. labia majora) išsidėsčiusios abiejose vulvos pusėse ir taip pat gali būti apaugusios plaukeliais. Tai viršuje ir apačioje besijungiančios odos raukšlės, kuriose gausu riebalinio audinio. Jos visiškai arba iš dalies uždengia kitas vulvos dalis. Išorėje didžiųjų lytinių lūpų spalva paprastai būna panaši į kūno spalvą (nors ne visada), o vidinėje pusėje jos būna rausvos arba rusvos. Tarp didžiųjų lytinių lūpų yra mažosios lytinės lūpos;
  • mažosios lytinės lūpos (lot. labia minora) yra dvi gleivingos, švelnios odos juostelės, išsidėsčiusios į vidų nuo didžiųjų lytinių lūpų ir į išorę nuo makšties. Kadangi lytinės lūpos yra susiglaudusios, per vulvos vidurį gali būti matoma (priklausomai nuo to, kaip vulva yra apaugusi gaktos plaukais) vertikalus tamsus tarpas-juosta. Jų paviršius yra rausvas, drėgnas ir be plaukų – čia gausu liaukučių, gaminančių specifinį sekretą. Nepaisant to, kad šios lytinės lūpos vadinamos „mažosiomis“, tačiau kartais (ypač lytinio susijaudinimo metu, bet ne tik) jos gali būti labiau išsikišusios nei didžiosios lytinės lūpos;
  • varputė yra vulvos priekyje, ties vieta, kur susieina mažųjų lytinių lūpų klostės; ji yra sudaryta iš akytkūnių, todėl lytinio susijaudinimo metu prisipildo kraujo ir padidėja. Joje gausu nervinių galūnėlių, todėl varputė pas daugelį moterų yra jautriausia išorinių lytinių organų dalis;
  • makšties prieangis yra vulvos apačioje, tarp mažųjų lytinių lūpų, paprastai jų paslėptas; jis pas mergaites dažniausiai būna padengtas mergystės plėve (iki pirmojo lytinio akto). Prieangį nuo makšties skiria šlaplės anga;
  • visai mažytė šlaplės anga atsiveria tarp makšties prieangio ir varputės;
  • kiek žemiau ir į šonus nuo makšties prieangio yra išsidėsčiusios didžiosios prieangio liaukos (Bartolino liaukos), kurios esant moters lytiniam susijaudinimui išskiria skystį, sąlygojantį makšties lubrikaciją, kuri sudaro sąlygas sueičiai.

Bendra vulvos išvaizda ir jos dalių proporcijos gali būti gana įvairios.

Sėklos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui – tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį).

Moters išorinių lytinių organų glamonėjimas ir jaudinimas burna vadinamas kunilingu.



Vikiteka