Kininis garnys
| Egretta eulophotes | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kininis garnys (Egretta eulophotes ) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Egretta eulophotes Swinhoe, 1860 |
Kininis garnys (Egretta eulophotes) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidutinio dydžio garninis paukštis. Kūno ilgis 65 – 68 cm, o svoris 390 – 540 g. Plunksnų danga baltos spalvos. Antsnapis pilkas, posnapis geltonas. Rainelė geltona. Plikos odos plotas tarp snapo ir akių geltonai žalias. Kojos tamsiai žalios, letenos geltonai žalios. Kuodas virš 11 cm ilgio, tankus. Krūtinės plunksnos ilgos ir purios. Tuoktuvių metu snapas tampa geltonai oranžiniu, rainelė ryškiai žydra, kojos juodomis o letenos geltonomis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veisimosi arealas - Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje. Nesiveisimo arealas – Taivane, Honkonge, Japonijoje, Filipinuose, Vietname, Malaizijos rytuose, Singapūre, Indonezijoje ir Brunėjuje. Žiemoja Visajų salyno rytuose.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biotopas – seklios estuarijos, jūros užliejamos dumblėtos seklumos ir įlankos, ryžių laukai ir įžuvinti tvenkiniai. Minta smulkia žuvimi, krevetėmis, krabais ir vabzdžiais. Grobio ieško pavieniai arba nedidelėse grupėse, atoslūgio metu. Potvynio metu ilsisi mangrovių medžiuose.
Peri mišriose kolonijose kartu su pilkaisiais garniais, mažaisiais baltaisiais garniais, ibiškaisias garniais, baltasparniais garniais, naktikovais, kormoranais, kirais, alkiniais ir atlantiniais mormonais[2]. Lizdą krauna medžiuose, krūmuose ir ant uolų. Lizdą krauna iš šakų ir sausos žolės. Dėtyje 3 – 4 žydrai žali kiaušiniai. Inkubacija trunka 24 – 26 dienas. Tėvai jaunikliais rūpinasi 40 dienų.
Kartos trukmė 6,6 m.
Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra pažeidžiama rūšis. Populiacijoje yra 2 500 – 9 999 suaugę individai.
Populiacijos mažėjimo priežastys:
- 19 amžiaus pabaigoje paukščių naikinimas dėl puošnių plunksnų.
- Dėl pramonės ir žemdirbystės plėtros paukščiai netenka buveinių.
- Aplinkos tarša.
- Žvejai Kinijoje renka kiaušinius maistui.
- Pietų Korėjoje paukščiams trukdo fotografai.
- 2009 – 2012 metais užfiksuoti brakonieriavimo atvejai.
Apsaugos priemonės:
- Rusijoje, Kinijoje, Taivane ir Pietų Korėjoje yra saugoma rūšis.
- Nuolatinis rūšies būklės stebėjimas Kinijoje, Šiaurės Korėjoje ir Pietų Korėjoje.
- Vietname ir Tailande įsteigti draustiniai.
- Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje uždraustas kiaušinių rinkimas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Egretta eulophotes“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Egretta eulophotes“. The IUCN-SSC Heron Specialist Group. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-12-28.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Wildscreen Arkive Archyvuota kopija 2017-12-29 iš Wayback Machine projekto.
