Kalno Grikštų II piliakalnis

Kalno Grikštų II piliakalnis
Piliakalnio vaizdas iš šiaurės rytų pusės
Kalno Grikštų II piliakalnis
Koordinatės	55°51′41″ š. pl. 21°23′54″ r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Aukštis	15–25 m
Plotas	72 x 20 m
Naudotas	I tūkst. – II tūkst. pr.
Žvalgytas	2016 m.
Registro Nr.	40563

Kalno Grikštų II piliakalnis (unikalus kodas 40563) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietinėje dalyje, Mišučių miške, prie Kalno Grikštų kaimo (Žalgirio seniūnija), kelio  2312  Kretinga–Raguviškiai–Budriai  dešinėje pusėje, Minijos kairiajame krante.

Pasiekiamas važiuojant keliu  2312  Kretinga–Raguviškiai–Budriai . Nuo kryžkelės su keliu Raguviškiai–Baubliai–Žutautai pavažiavus 470 m Budrių kryptimi, įsukama į dešinėje esančią laukymę. Piliakalnis yra dešinėje pusėje, Mišučių miško pakraštyje, miškingoje aukštumoje.

Istorija

Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Jame stovėjo medinė pilis, saugojusi kuršių genties Ceklio žemės vakarines prieigas.

Piliakalnį išaiškino biologas Darius Stončius, 2016 m. žvalgė Kultūros paveldo centro archeologai Algirdas Skrupskelis ir Arūnas Strazdas.

2017 m. registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir paskelbtas nacionalinio reikšmingumo lygmens registrine kultūros vertybe, turinčia archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

Teritorijos plotas – 15 044 m².

950 m į pietryčius yra Kačaičių piliakalnis, 650 m į pietus – Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu, 1,05 km į pietvakarius – neįtvirtinta senovės gyvenvietė ir kapinynas.

Piliakalnio vaizdas iš pietryčių pusės

Piliakalnis

Įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės ir pietų pusių juosia gilios šaltiniuotos daubos, o iš vakarų – platus upės slėnis. Pietryčiuose toliau tęsiasi aukštuma. Šlaitai statūs, šiaurėje ir pietuose 15–16 m, o nuo slėnio pusės – iki 25 m aukščio.

Aikštelė beveik ovali, 20 x 25 m dydžio, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Vidurinė jos dalis išgaubta, o rytinė – žemėja link krašto.

Palei aikštelės pietrytinį kraštą supiltas apie 20 m ilgio, 20 m pločio ir 0,5 m aukščio gynybinis pylimas. Jo išorinis šlaitas 2 m aukščio, leidžiasi į priešais pylimą iškastą 5 m pločio ir 1 m gylio gynybinį griovį. Už griovio supiltas antras apie 10 m pločio ir 50 cm aukščio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į lygiagrečiai iškastą 10–12 m pločio ir 50 cm gylio antrąjį gynybinį griovį, skiriantį piliakalnį nuo aukštumos.

Piliakalnio šiaurės vakariniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra iki 5–6 m pločio ir apie 20 m ilgio terasa. Kita apie 2–3 m pločio terasa išliko apie 4 m žemiau aikštelės šiaurinio krašto.

Piliakalnis apaugęs mišku, apgadintas ilgalaikių arimų ir iškastų duobių. Šlaitai vietomis šiek kiek erodavę. Vidinis pylimas smarkiai nuskleistas ir suplokštėjęs, o išorinis – šiek tiek deformuotas. Gynybiniai grioviai iš dalies užslinkę. Pirmosios terasos pietiniame gale buvusi iškasta apie 5 m skersmens ir 1 m gylio duobė.

Nuotraukos

• 
  Gynybinio griovio vaizdas iš šiaurės vakarų pusės (nuo piliakalnio pylimo)
• 
  Piliakalnio gynybinio pylimo vaizdas iš pietryčių pusės
• 
  Piliakalnio aikštelės vaizdas iš pietryčių pusės (nuo gynybinio pylimo)
• 
  Piliakalnio aikštelės vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

Šaltiniai

• Julius Kanarskas. Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Švyturys. – 2017 m. rugsėjo 23 d.

Nuorodos

• „Kalno Grikštų piliakalnis II“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
• Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Švyturio laikraštis. – 2017 m. rugsėjo 24 d. Archyvuota kopija 2019-02-02 iš Wayback Machine projekto.
• Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Kretingos muziejus. – 2017 m. rugsėjo 25 d. Archyvuota kopija 2019-02-02 iš Wayback Machine projekto.