Kalno Grikštų senovės gyvenvietė
| Kalno Grikštų senovės gyvenvietė | |||
|---|---|---|---|
  Kalno Grikštų senovės gyvenvietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 3,2861 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1974, 1977, 1987, 1988, 1992 | ||
Kalno Grikštų senovės gyvenvietė (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 16203, senas registro kodas – A465P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2034) – senovės gyvenvietė pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kalno Grikštuose (Žalgirio seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio Raguviškiai–Baubliai–Žutautai, Minijos ir Kartenalės II kairiuosiuose krantuose.
Senovės gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengta Minijos ir Kartenalės II santakos kyšulyje, apaugusi spygliuočių mišku. Šiaurės vakarinė dalis sunaikinta karjero. Šiaurinėje dalyje yra Kalno Grikštų kapinynas.
1988 m. įrašyta į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AV2034), 1993 m. paskelbta Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklu,[1] 1997 m. registruota kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (kodas A465),[2] 1998 m. paskelbta kultūros paminklu (kodas A466P),[3] 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paminklu.[4]
Teritorijos plotas – 3,2861 ha.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1974 m. išaiškino, 1977 ir 1988 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[5] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).[6]
1977 m. aptiktas 50 cm storio kultūrinis sluoksnis su pastato ir židinio liekanomis, rastas akmeninis ugniakuro padėklas puodui, keramikos šukių grublėtu ir lygiu paviršiumi, titnago dirbinys, lipdytas miniatiūrinis puodelis, molio tinko gabaliukų.[7] 1987 m. aptiktas intensyvus kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika.
Senovės gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečio pradžia.
Radinius saugo Kretingos muziejus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 76
- ↑ Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – P. 12
- ↑ Vastybės žinios – 1998, gegužės 27. – P. 56
- ↑ Kultūros vertybių registras: Kalno Grikštų senovės gyvenvietė Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986–1987 metais. – Vilnius, 1988, p. 172-177
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
- ↑ Ignas Jablonskis. Ėgliškių, Kalno Grikštų (Kretingos raj.), Žvelsėnų (Klaipėdos raj.) priešistorinės gyvenvietės, Kretinga, 1979 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 694
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – Vilnius: Versmė, (2002/05). – T.1 (2). – P. 206
- Kultūros vertybių registras Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-07-16 iš Wayback Machine projekto.