Kalista (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalista
Callisto, moon of Jupiter, NASA.jpg
Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: Galilėjas Galilėjus
Atrastas: 1610 m. sausio 7 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys: 1,8827×106 km (0,012585 AU)
Orbitos ilgis: 11 829 000 km (0,079 AU)
Ekscentricitetas: 0,0074
Periapsis: 1 869 000 km (0,0125 AU)
Apoapsis: 1 897 000 km (0,0127 AU)
Apskriejimo
periodas:
16,6890184 d.
Vidutinis greitis
orbitoje:
max: 8,265 km/s
vid: 8,204 km/s
min: 8,143 km/s
Posvyris: 0,21° (į Jupiterio ekvat.), 2,02° (į ekliptiką)
Planetos palydovas: Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 4820,6 km (0,378 Žemės)
Paviršiaus plotas: 7,3×107 km² (0,143 Žemės)
Tūris: 5,9×1010 km³ (0,0541 Žemės)
Masė: 1,0759×1023 kg (0,018 Žemės)
Vidutinis tankis: 1,834 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
1,235 m/s²
Pabėgimo greitis: 2,440 km/s
Ašies posvyris: 0
Albedas: 0,17
Regimasis ryškis: 5,7
Paviršiaus
temperatūra:
vid: ~120 K
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis: atmosferos pėdsakai
Atmosferos sudėtis: anglies dioksidas (100 %)

Kalista – antras pagal dydį Jupiterio palydovas (pirmas – Ganimedas). Pagal skersmenį šiek tiek mažesnis už Merkurijų.

Paviršius ir sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Kalistos sandara

Kalistos paviršius yra ledinis su daugybe smūginių kraterių. Manoma, kad po ~200 km storio ledo pluta gali būti net iki 10 km gylio sūrus vandenynas, dar giliau – uolienų ir ledo mišinys. Turi silpną magnetinį lauką ir retą anglies dioksido atmosferą.

Tyrinėjimai[taisyti | redaguoti kodą]

1610 m. atrado italų astronomas Galilėjas Galilėjus. Tyrinėjo erdvėlaiviai Voyager 1 ir Voyager 2 bei Galileo.


Vikiteka