Europa (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Europa
Europa-moon.jpg
Galileo daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: Galilėjas Galilėjus
Atrastas: 1610 m. sausio 7 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys: 671 034 km (0,004486 AU)
Orbitos ilgis: 4 216 100 km (0,028 AU)
Ekscentricitetas: 0,0094
Periapsis: 664,700 km (0.00444 AU)
Apoapsis: 677,300 km (0.00453 AU)
Apskriejimo
periodas:
3,551181041 d.
Vidutinis greitis
orbitoje:
max: 17,406 km/s
vid: 17,334 km/s
min: 17,263 km/s
Posvyris: 0.47° (į Jupiterio ekvat.), 1.79° (į ekliptiką)
Planetos palydovas: Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 3 121,6
Paviršiaus plotas: 3,1×107 km²
Tūris: 1 593×1010 km³
Masė: 4,80×1022 kg
Vidutinis tankis: 3,014 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
1,314 m/s²
Pabėgimo greitis: 2,025 km/s
Ašies posvyris: 0
Albedas: 0,67
Regimasis ryškis: 5,3
Paviršiaus
temperatūra:
min:
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis: 1 µPa
Atmosferos sudėtis: deguonis (100 %)

Europa – šeštasis Jupiterio palydovas. 1610 sausio 7 d. Šį palydovą atrado Galilėjo Galilėjus.

Jis yra ketvirtas pagal diametrą palydovas, todėl priskiriamas prie keturių didžiųjų (kartu su Kalista, Ijo, Ganimedas) Jupiterio palydovų.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Palydovas pavadintas graikų mitologijos dievo Dzeuso mylimosios Europos garbei. Dievas Dzeusas pasivertęs baltu buliumi suviliojo ir pagrobė Europą. Ją nusinešė į Kretą, kur ji susilaukė trijų vaikų: Mino, Radamanto ir Sarpedono.

Kai tik buvo atrastas palydovas, jam vardą pasiūlė Simon Marius, tačiau vardas neprigijo iki XX amžiaus vidurio. Ankstesnėje astronomijos literatūroje jis žinomas kaip Jupiteris II arba „Antrasis Jupiterio palydovas“. 1892 buvo atrasta Amaltėja antrasis Jupiterio palydovas pagal orbitą, todėl Europa tapo trečiuoju palydovu. Voyager zondas atrado dar tris Jupiterio palydovus, todėl dabar Europa yra šeštasis Jupiterio palydovas pagal orbitą.

Atmosfera[taisyti | redaguoti kodą]

1994 metais stebint Europą Hablo teleskopo Godardo aukštos rezoliucijos spektrografu buvo nustatyta, kad palydovas turi labai silpną atmosferą (1 mikropaskalio slėgis), kurią sudaro deguonis. Atmosfera susidarė dėl Saulės šildomo Europos paviršiaus garavimo, kurio metu išsiskiria vandenilis ir deguonis. Europos silpna gravitacija nesulaiko lengvų vandenilio atomų, todėl atmosferoje lieka tik sunkesni deguonies atomai.

Orbita[taisyti | redaguoti kodą]

Europa nuo Jupiterio nutolusi 670 900 km atstumu. Aplink planetą apsisuka per 3,5 dienos. Orbitos forma – apskritimas, su 0,0094 ekscentricitetu. Kaip ir visi Galilėjaus atrasti palydovai Europa skrieja surakinta pastovia orbita, visąlaik vienu pusrutuliu atsisukusi į Jupiterį. Gravitaciškai Europą traukia Jupiteris ir kiti palydovai, tai sukelia karštį, kuris leidžia vykti geologiniams procesams.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal sandara Europa panaši į Žemės tipo planetas, daugiausiai sudarytas iš silikatinių uolienų. Turi 100 km išorinį vandens sluoksnį, kurio paviršius užšalęs. Pagal Galilėjo aparato duomenis Europa generuoja indukuotą magnetinį lauką, todėl manoma, kad po paviršiaus ledo sluoksniu yra druskingas skystas vandenynas, dengiantis visą palydovą. Manoma, kad Europa turi geležies branduolį.