Metija (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Metidė
Metis.jpg
Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: S. Synnott / Voyager 1
Atrastas: 1979 m. kovo 4 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys: 127 691 km (0,000854 AU)
Orbitos ilgis: 802 300 km (0,005 AU)
Ekscentricitetas: 0,0012
Periapsis: 127 540 km (0,000853 AU)
Apoapsis: 127 840 km (0,000855 AU)
Apskriejimo
periodas:
0,294780 d. (7 h 4,5 min)
Vidutinis greitis
orbitoje:
max: 31,539 km/s
vid: 31,501 km/s
min: 31,464 km/s
Posvyris: 0° (į Jupiterio ekvat.), 2,22° (į ekliptiką)
Planetos palydovas: Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 21,5 km
Paviršiaus plotas: ~5800 km²
Tūris: ~41 600 km³
Masė: 1,2×1017 kg
Vidutinis tankis: 3,0 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
0,016 m/s²
Pabėgimo greitis: 0,027 km/s
Sukimosi apie
ašį greitis:
19 km/h
Ašies posvyris:
Albedas: 0,06
Paviršiaus
temperatūra:
vid: ~123 K

Metidė (Metija) arba Jupiteris XVI yra arčiausiai Jupiterio esantis palydovas.

Palydovas atrastas 1979 Voyager 1, iškart po to jam suteiktas pavadinimas S/1979 J 3. 1983 m. jis oficialiai pavadintas išminties ir gilios minties deivės, pirmosios Dzeuso žmonos, Metidės vardu (žr. Metidė), taip pat jos vardu pavadintas asteroidas 9 Metidė. 1996–2003 Galileo misijos metu gauti duomenys, leidžiantys įsivaizduoti Metidės paviršių. Palydovas yra visiškai sinchronizavęsis su Jupiteriu – į planetą visada atsisukęs ta pačia puse. Metidė yra labai asimetriškas kūnas – didžiausias ir mažiausias skersmenys skiriasi du kartus. Taip pat tai vienas iš trijų palydovų Saulės sistemoje, apskriejančių planetą greičiau nei per tos planetos dieną. Kiti du – Jupiterio Adrastėja ir Marso Fobas. Metidė skrieja Jupiterio žiedo viduje ir manoma, kad yra pagrindinis medžiagos, sudarančios tą žiedą, šaltinis.

Fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Metidė yra netaisyklingos formos. Jos matmenys 60×40×34 km. Tai trečias pagal dydį vidinis Jupiterio palydovas. Metidės masė ir sandara nėra žinomos, tačiau sprendžiant iš to, kad palydovo vidutinis tankis yra toks pats kaip Amaltėjos (~0,86 g/cm3), jo masė turėtų būti ~3,6×1016 kg. Pagal tankį Metidė turėtų būti sudaryta iš akyto vandens ledo (Adrastėja turėtų būti panaši).

Palydovo paviršius nusėtas krateriais. Jis tamsus ir atrodo rausvos spalvos.

Orbita[taisyti | redaguoti kodą]

Metidė yra artimiausias iš keturių nedidelių vidinių Jupiterio palydovų, nuo planetos nutolęs ~128000 km atstumu. Orbitos ekscentricitetas labai mažas – ε=0,0002. Tai reiškia, kad orbita beveik apskritiminė. Palydovo orbitos polinkis Jupiterio pusiaujo atžvilgiu ~0,06°.

Dėl potvyninių jėgų Metidė sukasi sinchroniškai su savo skriejimo periodu (t. y. apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, per kiek apskrieja planetą). Kadangi Metidės orbita yra Jupiterio sinchroninės orbitos viduje, laikui bėgant palydovas vis artėja prie planetos ir kada nors į ją nukris. Jeigu jo tankis panašus į Amaltėjos, tai palydovas yra priartėjęs prie planetos arčiau, nei jos Rošo riba skystiems kūnams. Kadangi Metidė nėra subyrėjusi, kad ir kaip arti ji bėbūtų prie Jupiterio, ji negali būti peržengusi Rošo ribos kietiems kūnams.