Himalija (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Himalija
Himalia.png
Erdvėlaivio Cassini nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: C. D. Perrine
Atrastas: 1904 m. gruodžio 3 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys: 11 432 430 km (0,07642 AU)
Orbitos ilgis: 71 456 750 km (0,478 AU)
Ekscentricitetas: 0,1443
Periapsis: 9 782 900 km (0,065 AU)
Apoapsis: 13 082 000 km (0,087 AU)
Apskriejimo
periodas:
249,726 d.
Vidutinis greitis
orbitoje:
max: 3,850 km/s
vid: 3,312 km/s
min: 2,879 km/s
Posvyris: 29,59° (į Jupiterio ekvat.), 29,88° (į ekliptiką)
Planetos palydovas: Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 170 km
Paviršiaus plotas: ~90,800 km²
Tūris: ~2 570 000 km³
Masė: 6,7×1018 kg
Vidutinis tankis: 2,6 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
~0,062 m/s²
Pabėgimo greitis: ~0,1 km/s
Sukimosi apie
ašį periodas:
7.782 h
Albedas: 0,04
Paviršiaus
temperatūra:
vid: ~124 K

Himalija (Himalia) – didžiausias nereguliarus ir šeštas pagal dydį Jupiterio palydovas. Himaliją atrado Charles Dillon Perrine Liko Observatorijoje 1904. Šis palydovas pavadintas nimfos Himalijos, pagimdžiusios Dzeusui 3 sūnus, vardu. Himalija iki 1975-ųjų buvo vadinama Jupiteris VI arba „Hestija“.

2000 m. gruodžio 19 d. palydovą nufotografavo link Saturno skriejęs erdvėlaivis Cassini-Huygens. Tačiau iš 4,4 mln. km atstumo daryta mažos rezoliucijos nuotrauka nedavė jokių žinių apie Himalijos paviršių.

Tai didžiausias palydovas grupėje, pavadintoje tuo pačiu vardu.