Ekliptika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ekliptika ir jos santykis su sukimosi ašimi, orbitos plokštuma ir ašies posvyriu

Ekliptika (graik. ékleipsis – užtemimas) – didysis apskritimas dangaus sferoje, kuriuo vyksta regimasis metinis Saulės centro judėjimas. Ekliptikos plokštuma yra plokštuma, kurioje guli minėtas apskritimas.

Kadangi jis atspindi Žemės skriejimą aplink Saulę, ekliptika yra Žemės orbitos plokštumos ir dangaus sferos sankirta. Ekliptikos plokštuma nesutampa su dangaus pusiaujo plokštuma ir sudaro e = 23°27′ kampą. Jis nėra pastovus ir, laikui bėgant, labai lėtai kinta. Ekliptikos ir dangaus pusiaujo susikirtimo taškai yra vadinami lygiadienių taškais.

Visos planetos skrieja beveik vienoje plokštumoje, dėl to dangaus sferoje visos jos stebimos ties ekliptika.

Ekliptikos pavadinimas kilęs iš to, kad Saulės ir Mėnulio užtemimai vyksta tik tada, kai Mėnulio orbita kerta ekliptiką.

12 žvaigždynų, kuriais juda Saulė yra vadinami Zodiako žvaigždynais, o ta juosta vadinama Zodiaku. Iš tiesų Saulė keliauja dar ir per 13-ąjį žvaigždyną – Gyvatnešio, išsidėsčiusio tarp Skorpiono ir Šaulio – tačiau istoriškai neįeinančio į Zodiaką.