Juodoji kiauliauogė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Solanum nigrum
Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum)
Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Bulviniai
( Solanaceae)
Gentis: Kiauliauogė
( Solanum)
Rūšis: Juodoji kiauliauogė
( Solanum nigrum)
Binomas
Solanum nigrum
L.

Juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas. Natūraliai paplitęs Eurazijoje, introdukuotas Amerikoje, Australazijoje ir Pietų Afrikoje. Paplitęs beveik visoje Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen

Auga daržuose, bergždynuose, laukų pasėliuose, šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse. Gerai auga sunkesnėse molio ir priemolio dirvose, mėgsta šiltas, atviras vietas, kur gausiau azoto. Augalas prisitaikęs išgyventi skirtingose augimo sąlygose, tačiau neištveria ilgų sausrų. Kai kuriose šalyse paskelbtas piktžole.

Žiedus apdulkina žiedmusės, bitės ir kamanės. Sėklas platina gyvūnai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienmetis, iki 70 cm aukščio žolinis augalas, skleidžiantis nemalonų kvapą. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai 2,5-7 cm ilgio, 2-4,5 cm pločio, kiaušiniški arba beveik trikampiški, ilgais kotais, dažniausiai pliki, kraštai įlankstyti, atokiai dantyti. Visos augalo dalys apaugusios plaukeliais.

Balti taisyklingi žiedai panašūs į valgomosios bulvės, tik mažesni, nedideliuose žiedynuose. Žiedynkočiai 14-28 mm ilgio, rečiau 8 mm. Žiedkočiai nulinkę žemyn, su sustorėjusiom viršūnėm. Taurelė 1,2-2,5 mm ilgio, varpo formos, sudaryta iš penkių kiaušiniškų taurėlapių. Per vaisių brendimą taurelė truputį padidėja. Vainiklapiai penki, tarpusavyje suaugę, sudaro žvaigždės formos vainikėlį. Kuokeliai 1,5-2,5 mm ilgio, jų dulkinės geltonos, suaugusios į vamzdelį, kuris gaubia liemenėlį.

Žydi liepos – spalio mėnesiais. Vaisius – žalia, vėliau pajuostanti, rutuliška, 6-10 mm skersmens, žirnio dydžio uoga. Pasitaiko geltonų, raudonų ar net balkšvų uogų. Kiekviena uoga turi 40-60 sėklų. Sėklos plokščios, 1,7-2,4 mm ilgio, blyškiai geltonos.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalas nuodingas. Kaip ir visos kiauliauogių genties rūšys turi alkaloido solanino, taip pat ir gliukozidų, saponinų. Neprinokusiose uogose solanino yra daugiausia, todėl jomis kartais apsinuodija vaikai. Visai prinokusios uogos maistui tinkamos. Iš uogų verdamos uogienės, jų dedama į pyragus. Kai kuriose šalyse augalas auginamas kaip lapinė daržovė, vartojami termiškai apdoroti lapai. Vaistams naudojama žolė. Turi diuretiko, narkotiko, uždegimą, karščiavimą malšinančių savybių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 98 p.