Uogienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Braškių uogienė
Uogienės gaminimas

Uogienė – saldus patiekalas, paruošiamas verdant įvairias uogas ir vaisius. Dėl saldumo verdant dedamas cukrus, senovėje dažniausiai naudodavo medų. Uogienė tai paprasčiausias būdas ilgiau išlaikyti vaisius ir uogas. Verdant daugumą uogų ir vaisių išsiskiria pektinas, kuris veikia kaip tirštiklis.[1]

Uogienių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jei uogienė verdama ilgai, kol visos uogos sutiš gaunant vientisą masę. Galima neilgai virti uogas ir vaisius užpilti cukraus sirupu – tokiu atveju uogos lieka sveikos, o uogienė būna skaidresnė.

Kitos uogienių rūšys:

  • Vaisių sviestas – uogienės gaminimo būdas, kai vaisiai (obuoliai, kriaušės, slyvos ar persikai) sutrinami ir verdami tol, kol visas skystis išgaruoja, tačiau uogienė netampa želė konsistencijos.
  • Vaisių varškė – į jos sudėtį įeidavo citrinos, laimai, apelsinai arba avietės, plakti kiaušinių tryniai, vaisių sultys, cukrus ir prieskoniai.
  • Džemas – dažniausiai gaminamas tik iš vienos rūšies vaisių ar uogų, kurie kaitinami kartu su cukrumi tol, kol beveik pasiekia želė konsistenciją.
  • Marmeladas – taip Anglijoje vadinama kartesnio, o Amerikoje saldesnio skonio uogienė, verdamas iš cukraus, vandens ir citrusinių vaisių gabaliukų ir žievelių. Kartais į marmeladą dedama ir želatino.

Uogienė gali būti ir nevirta – uogos gerai ištrinamos cukrumi ir steriliuose induose laikomos šaldytuve. Tokiose uogienėse būna daugiau vitaminų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]