Jakštaičiai (Kretinga)

Koordinatės: 56°06′11″š. pl. 21°29′13″r. ilg. / 56.103°š. pl. 21.487°r. ilg. / 56.103; 21.487 (Jakštaičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jakštaičiai
{{#if:280
Pakelės koplytėlė
Jakštaičiai
Jakštaičiai
56°06′11″š. pl. 21°29′13″r. ilg. / 56.103°š. pl. 21.487°r. ilg. / 56.103; 21.487 (Jakštaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 25
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Jakštáičiai
Kilmininkas: Jakštáičių

Jakštaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės, prie Juodupio upelio.

Alonderių namas (XIX a.)

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilo nuo pirmojo naujakurio Jakšto vaikų Jakštaičių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Jaksztaycie, Jaksztajcie, rus. Якштайцы, Якштайчяй, vok. Jakschtaizy, liet. Jakštaičiai, žem. Jakštātē.

Maksvyčių klėtis (XIX a. vid., rekonstr. 1940 m.)

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs lygumoje. Jį supa nedideli Jakštaičių, Bardilienės, Rokiškės, Kalno, Juodupėnų, Palšių, Narmantų miškai, o žemėmis vingiuoja Juodupis ir keli bevardžiai jo intakai. Kaimą kerta kelias JuodupėnaiNarmantai.

Senosios kaimo kapinės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kapinių rasta akmens kirvis[2] liudija, kad žmonių kaimo žemėje gyvenama nuo priešistorinių laikų.

Kaimas įsikūrė XVIXVII a. Pirmąkart paminėtas 1646 m.[3] Priklausė Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 12, 1821 ir 1843 m. – 18, 1846 m. – 12, 1866 m. – 16 katalikų sodybų.[4] Kaimas buvo gatvinis, sodybos stovėjo abipus pagrindinės gatvės, kuria ėjo senasis kelias link Narmantų. Kelios vienkieminės sodybos XVIIIXIX a. atsirado kaimo žemių pietvakarinėje dalyje, Jakštaičių užusienyje.

1923 m. buvo 30 ūkių.[5]Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius, šiaurinėje jo dalyje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę vadino Varnakais. Tarpukariu įkurta Jakštaičių pradinė mokykla,[6], veikė Leono Gedrimo kalvė.

Pokariu kaime gyveno 12 šeimų (Prano Alonderio, Antano Anužio, Leono Gedrimo, Jono Kubiliaus, Kazio Maksvyčio, Juozo Meškio, Juozo Nomgaudo, Liudo Pauliaus, Prano Sendrausko, Juozo Vaserio, Juozo Vičiulio, Liudo Vičiulio). Aplinkiniuose miškuose 19441951 m. veikė Kardo rinktinės partizanai.

1949 m. ūkininkai buvo suvaryti į kolūkį, kurį sudarė Jakštaičių, Narmontų ir Rokiškės kaimai. Vėliau ūkis sujungtas su gretimu Narmontų kolūkiu. Naikinant vienkiemius naujoji kolūkinė gyvenvietė pradėta kurti Narmantuose, ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Juodupėnai–Narmantai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Juodupėnų apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
19591977 m. Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Juodupėnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[9]
104 131 153 185 182 148 152
1979 m.sur.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
80 47 34 29 25 - -


Veserio (buv. Kubiliaus) sodyba, 1870 – 1877 m.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išliko 5 XVIII – XIX a. etnografinės sodybos[15] (P. Alonderio, K. Maksvyčio, J. Vaičekausko, R. Gikarienės ir A. Kubiliaus). Vertingos kaip autentiški Žemaičių kraštui būdingi etninės architektūros statiniai, išlikę mažai ūkinės veiklos pakeistoje gamtinėje aplinkoje. Pagrindiniai saugomi sodybų statiniai – namas, svirnas, tvartas ir žardai.

2005 m. Jakštaičių kaimo gyvenvietė paskelbta valstybės saugoma urbanistine vietove.[16]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jakštaičių senosios kapinės (XVII – XIX a.)
  • Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, (1903 m., statė Stasys Nomgaudis).[17]
  • Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Kristaus kalėjime, Švč. Mergelės Marijos, Nukryžiuotojo skulptūromis ir Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslu (XX a. pr., statė Juozas Vičiulis).[18]
  • Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, Šv. Barboros ir Šv. Juozapo skulptūromis (kopl. 1938 m., skulpt. XIX a.).[19]
  • Kryžius su koplytėle, Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Šv. Florijono skulptūromis ir Kristaus apverkimo skulptūrine grupe (1891 m., autorius – Antanas Milašius).[20]
  • Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas Adomas Skersys–Ąžuolas (19181947).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, – F. 5, b. 158, s. v. 16. – L. 49v
  3. Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaras inventorių duomenimis. – Nuo Skilandžių iki Salantų…, 2012-11-05
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 70, 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  6. Švietimo darbas – 1930. – Nr. 9. – P. 411, 417
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. Jakštaičiai (Kretinga). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 482 psl.
  16. Kultūros vertybių registras: Gyvenvietė, Kretingos r. sav., Jakštaičių k. (Imbarės sen.)[neveikianti nuoroda]
  17. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra[neveikianti nuoroda]
  18. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornam. kryželiu, Kristaus kalėjime, Marijos…[neveikianti nuoroda]
  19. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su skulptūromis[neveikianti nuoroda]
  20. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis…[neveikianti nuoroda]

Aplinkinės gyvenvietės

Narmantai Žalgiriai – 5 km Palšiai – 1 km
Mažonai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Erlėnai – 5 km
Grūšlaukė – 6 km Bajoraliai – 4 km Juodupėnai
SALANTAI – 7 km