Grūšlaukė
| Grūšlaukė | ||
|---|---|---|
  Grūšlaukė |
||
| 56°04′19″š. pl. 21°24′32″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.409°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 414 | |
 Vikiteka |
Grūšlaukė | |
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka Grūšlaukio upelis (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)
1750 m. buvo 73 kiemai.[2] 1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.
1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų.[3] Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo Juozas Norvilas.
1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.
Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.[4]
1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.
1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. pagrindinė mokykla.[5]1952 m. įsteigta biblioteka,[6] kultūros namai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Grūšlaukės valsčiaus centras, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1915–1918 m. | Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1950 m. | Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Grūšlaukės apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Grūšlaukės apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1886 m. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 472 | 496 | 246 | 360 | 654 | 510 | 522 | 479 | ||
| 1977 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 523 | 569 | 672 | 668 | 631 | 530 | 414 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aleksandras Bendikas, knygnešys, lietuviškos spaudos leidėjas.
- Aleksas Jonkus, partizanas, Kardo rinktinės narys.
- Antanas Klanius-Klanevičius, menininkas, skulptorius, dievdirbys.
- Adolfas Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės narys, politinis kalinys ir tremtinys.
- Kazimieras Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadovas.
- Juozapas Paulauskas, liaudies menininkas, medžio drožėjas, dievdirbys ir knygnešys.
- Kazimieras Paulauskas, tautodailininkas ir pedagogas.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Grūšlaukės kapinių koplyčia su sienine tapyba (1749 m.).[18]
- Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1999 m.).
- Kapas. Palaidotas liaudies meistras Juozapas Paulauskas (1860–1945).[19]
- Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas, politinis kalinysir tremtinys Adolfas Kontrimas (1917–2006).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (1897 m.; meistrai Antanas Stonius ir Juozapas Paulauskas).
- Kapinių ir pakelės koplytėlės su šventųjų skulptūromis (XX a.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
- ↑ Grūšlaukė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 217 psl.
- ↑ Grūšlaukės biblioteka Archyvuota kopija 2008-06-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Grūšlaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Grūšlaukė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 235 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Grūšlaukė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 8
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 9484[neveikianti nuoroda]
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 10979[neveikianti nuoroda]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Grūšlaukis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 292 psl.
- Kaimo istorija[neveikianti nuoroda]
- Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 877 psl. (lenk.)
- Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, , 540 psl. (lenk.)