Dešimtinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dešimtinė – religinis judaistų ir krikščionių mokestis, sudarantis 1/10 tikinčiojo pajamų.

Dešimtinė Biblijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Dešimtinę nurodyta mokėti Biblijoje, Skaičių knygoje (18,24-28). Šis mokestis buvo plačiai praktikuojamas viduramžiais. Dalis surinkto mokesčio ėjo bažnyčios savininko išlaikymui, o dalis kunigui, kuris dirbo toje bažnyčioje. Taip pat dalį pajamų bažnyčios savininkas gaudavo ir už kitus liturginius patarnavimus. Biblijoje Dievas yra visko, ką turime ir kuo naudojamės (Ps. 24,1; Agg. 2,9; Ps. 50,10-12), savininkas, todėl geri tikintieji Dievui skolingi 1/7 laiko (Įė. 20,8-11), dešimtą dalį pajamų (Kpł. 27,30-32; Rdz. 14,18-20; 28,20-22; Hiob 34,33; Malach. 3,8-12), kitas dovanas ir paaukojimus (Pwt. 16,16.17). Pats Jėzus Kristus patvirtino dešimtinės aktualumą (Mat. 23,23) savo misijoje (Mat. 6,31-34).

Dešimtinė Europos istorijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Krikščioniškoje Europoje dešimtinė buvo įvedama palaipsniui ir įvesta ne anksčiau, kaip nuo XII a. antros pusės. Mokėti dešimtinę privalėjo žemės savininkai ir valstiečiai. Mokestis buvo lygus 1/10 teorinių pajamų. Ją mokėdavo grūdinių kultūrų ryšuliais ar grūdais. Dešimtinė buvo konfliktų XIV a. ir XV a. Lenkijoje priežastis. Dešimtinė išsilaikė net iki XIX a.: Galicijoje panaikinta 1848 m., Lenkijos karalystėje 1864 m.

Dešimtinės mokesčiai dabar[taisyti | redaguoti kodą]

Šiais laikais jį nurodoma mokėti kai kuriose protestantiškose krikščionybės atšakose: baptistų, tikėjimo žodžio, septintos dienos adventistų bendruomenėse. Jo apskaičiavimas ir sumokėjimas yra tikinčiojo sąžinės reikalas. Religinių bendruomenių lyderiai jo mokėjimo sąžiningumą tik netiesiogiai gali kontroliuoti ir įprastai tik paskatina mokėti ar sugėdina nemokančius. Už jo nemokėjimą kaip bausmę gali atsisakyti atlikti liturginius patarnavimus.