Lietuvos geografų draugija
Lietuvos geografų draugija – Lietuvos visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos geografijos mokslininkus, dėstytojus, mokytojus bei kitus fizinius ir juridinius asmenis, besidominčius geografijos mokslu bei mokymu ir remiančius jo pažangą. Draugijos adresas: M. K. Čiurlionio 21, LT-03101 Vilnius.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos geografų draugija įsteigta 1934 m. Kaune; steigimo iniciatorius ir pirmasis vadovas – Kazys Pakštas. Tuo metu Draugija turėjo apie 100 narių, kurie buvo ne tik geografai, bet ir kariškiai, teisininkai. Iki Antrojo pasaulinio karo draugijos nariai gausino geografijos mokslo žinias, skleidė jas, daugiausia per mokslo leidinį „Kosmos“, skatino tiesiogiai pažinti kraštą per pažintinį turizmą. Geografijos žinias propagavo viešose paskaitose. 1938 m. Lietuvos geografų draugijos iniciatyva surengtas pirmasis Lietuvos geografų kongresas. Užmegzti glaudūs ryšiai su Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių geografais. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo Draugijos nariai aktyviai veikė užsienyje, daugiausia JAV, skatino poreikį atkurti Lietuvos valstybingumą ir plėtojo lituanistinę veiklą; po karo stengėsi gaivinti ir formaliąją draugijos veiklą (Kazys Pakštas, Antanas Bendorius, Steponas Kolupaila, kt.) JAV.
1955 m. Lietuvos geografų iniciatyva įkurtas TSRS geografijos draugijos padalinys LTSR geografinė draugija, kuri tęsė Lietuvos geografijos pažinimo tradicijas: skatino krašto geografijos tyrimus, būrė lietuvių geografų bendruomenę, organizavo mokslo renginius ir pažintines keliones, plėtojo mokslo ryšius. Nuo 1958 m. su Geologijos ir geografijos institutu leido tęstinį mokslo leidinį „Geografijos metraštį“. 1989 m. neeiliniame suvažiavime buvo atkurta nepriklausoma nuo TSRS Lietuvos geografų draugija, deklaravus pirmosios draugijos tęstinumą. 2010 m. gegužės 14 d. įvykęs Visuotinis Draugijos narių susirinkimas davė naują impulsą atgaivinti kai kurias primirštas veiklas. Atnaujinta draugijos veiklos uždaviniai ir veiklos gairės. Iškelti prioritetiniai uždaviniai, kurie tiesiogiai siejasi su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos geografų draugija rengia mokslinius seminarus, pažintines mokslines išvykas, memorialinius renginius, populiarina geografijos mokslą, telkia geografus aktualiems Lietuvos visuomenės uždaviniams spręsti. Draugijos iniciatyva atlikta ir taikomųjų aplinkos tyrimų, parengta teisės aktų. Kartu su Geologijos ir geografijos institutu draugija leidžia periodinį mokslo leidinį „Annales Geographicae“ (Geografijos metraštis). Remia kitus geografijos mokslo leidinius. 1999 m. Lietuvos geografų draugija surengė II Nacionalinį Lietuvos geografų kongresą. (2007 m.) vykdė ekspediciją Nerimi grafo K. Tiškevičiui kelionei atminti. Nuolat vykdomos kitos pažintinės kelionės, žygiai ir ekskursijos, organizuojamos talkos Europos draustinyje (rastas ir pastatytas Europos centre aštuonių tonų akmuo, kuris simbolizuoja Europos centrą). 2010 m. vyko Draugijos orangizuotas Lietuvos geografų forumas „Geografijos mokslas Lietuvoje: darbai ir perspektyvos“. Forume diskutavo geografai, atsakingų mokslo ir studijų institucijų atstovai, parengta rezoliucija. Forumo metu paminėta ilgamečio Draugijos prezidento ir vieno ryškiausių šio laikmečio geografų (Ričardo Baubino, jubiliejinės gimimo metinės, pagerbta jo atminimas bei aptarta jo darbai ir idėjos. Draugija turi daugiau kaip 300 narių (2010 m.).[1]
1989 m. atkurta Lietuvos geografų draugija įsteigė K. Pakšto medalį, kuriuo nuo 1998 m. apdovanojami labiausiai nusipelnę geografijos mokslui asmenys.
Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kazys Pakštas – 1934–1960 m.
- Kazimieras Bieliukas – 1957–1967 m.
- Alfonsas Basalykas – 1967–1986 m.
- Algirdas Stanaitis – 1986–1989 m.
- Stasys Vaitekūnas – 1989–1995 m.
- Ričardas Baubinas – 1995–2009 m.
- Dovilė Krupickaitė – 2010–2016 m.
- Genovaitė Kynė – nuo 2016 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldona Baubinienė. Lietuvos geografų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 221 psl.