General Motors

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

General Motors
Tipas	Koncernas
Įkurta	1908
Įkūrėjas	William C. Durant
Būstinė	Detroitas, Mičiganas, JAV
Vadovas	Rick Wagoner
Pramonė	Automobilių
Produkcija	Automobiliai Varikliai
Pajamos	192,604 Milijardų USD (2005)
Darbuotojų	326,999 (2006)
Svetainė	http://www.gm.com

General Motors Corporation, kitaip žinoma kaip GM - didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje. Dabar GM dirba apie 327 000 žmonių visame pasaulyje. Pasaulinė koncerno būstinė yra įsikūrusi Detroite, Mičigane. Koncernas gamina automobilius 33 šalyse. 2005 m. GM pardavė 9,17 milijonų Buick, Cadillac, Chevrolet, GMC, Daewoo (dabar parduodami kaip Chevrolet ir Suzuki JAV, Europoje ir kai kuriose kitose valstybėse), Holden, Hummer, Oldsmobile (dabar neegzistuojanti), Opel, Pontiac, Saab, Saturn ir Vauxhall markių lengvųjų automobilių ir sunkvežimių.

Vadovas (nuo 2003 m. gegužės 1 d.), valdybos pirmininkas (nuo 2000 m. birželio 1 d.) yra Rick Wagoner Jr.. Jo pirmtakas – John F. Smith Jr..

2004 m. apyvarta siekė 193 mlrd. US$, pelnas 2004 m. IV ketv. - 416 mln. US$.

Turinys 1 Istorija 1.1 Ankstyvoji istorija 1.2 4-tas dešimtmetis 1.3 II pasaulinis karas 1.4 Augimas po karo 1.5 Bankrotas 2 GM generaliniai direktoriai 3 Nuorodos

[taisyti] Istorija

[taisyti] Ankstyvoji istorija

General Motors buvo įkurta 1908 metais Flinte (Mičiganas), kaip holdingas Buick markei. Tuo metu kompaniją valdė William C. Durant, kuris dar tais pačiais metais nupirko Oldsmobile markę. Kitais metais Durant nupirko Cadillac, Elmore, Oakland ir dar kelias markes. 1909 m. General Motors nupirko Reliance Motor Truck Company ir Rapid Motor Vehicle Company kompanijas, kurios vėliau tapo GMC. 1910 m. Durant buvo atstatydintas iš GM vadovo posto.

Durant paliko koncerną ir 1911 m. brolim Gaston ir Louis Chevrolet padėjo įkurti Chevrolet Motor Company. Jis grįžo į General Motors vadovo vietą 1916 metais su Pierre S. du Pont finansavimu. Chevrolet 1917 m. tapo General Motors koncerno dalis. Pirmasis GM Chevrolet'as buvo Chevrolet 490 modelis. Du Pont pašalino Durant iš GM vadovo posto 1920 m., įvairūs Du Pont interesai kontroliavo GM iki 6-dešimtmečio.

1918 metais GM nupirko McLaughlin Motor Car Company iš Ontarijo (Kanada), kuris gamino McLaughlin-Buick automobilį ir buvo pervadintas į General Motors of Canada Ltd.

General Motors pralenkė Ford Motor Company 3-dešimtmetyje.

[taisyti] 4-tas dešimtmetis

Per 2 ir 3-dešimtmečius General Motors nupirko Yellow Coach autobusų kompaniją ir padėjo įkurti Greyhound lines autobusų linijas. Jie pakeitė tarpmiestinį traukinių transportą autobusais. GM įkūrė United Cities Motor Transit 1932 metais.

1930 metais GM pradėjo eiti link aviacijos, kai nupirko Fokker Aircraft Corp of America ir Berliner-Joyce Aircraft, kurios vėliau buvo sujungtos į General Aviation Manufacturing Corporation. Per rinkos biržą GM perėmė North American Aviation ir 1933 m. prijungė ją prie General Aviation, bet išlaikė North American Aviation vardą. 1948 metai GM nusikratė NAA kaip visuomeninės kompanijos, daugiau niekados neturėdama rimtų interesų aviacijos gamyboje.

[taisyti] II pasaulinis karas

II pasaulinio karo metu, General Motoras gamino daug ginkluotės, transporto ir net aviacijos technikos. Karo metu JAV automobilių gamintojai buvo susirūpinę, kad Naciai gali nacionalizuoti jų gamyklas Vokietijoje. 1939 metų pavasarį Vokietijos vyriausybė perėmė kasdieninį amerikiečiams priklausiusių automobilių gamyklų Vokietijoje valdymą, bet nusprendė jų nenacionalizuoti.

GM prezidentas William P. Knudson vadovavo JAV gamybai karo metais prezidentui Franklinui Ruzevelto komandoje. F. Ruzveltas Detroitą vadino Demokratijos arsenalu. Šiandien Detroitas yra JAV armijos Tank-Automotive and Armaments Command, kitaip žinomai kaip TACOM, būstinė.

[taisyti] Augimas po karo

General Motors tapo didžiausia JAV korporacija, pagal savo pajamas ir dalį BVP. 1953 metais Charles Erwin Wilson, tuo metu buvusį GM prezidentą, Dvaitas Eizenhaueris paskyrė JAV gynybos sekretoriumi. Tuo metu GM buvo vienas didžiausių darbdavių pasaulyje, kurį lenkė tik TSRS pramonės susivienijimai, kuriose dirbdavo daugiau žmonių. 1955 metais General Motors tapo pirma amerikiečių korporacija uždirbusi daugiau kaip vieną milijardą JAV dolerių per metus.

[taisyti] Bankrotas

2009 metų birželio 1 dieną koncernas oficialiai paskelbė bankrotą. Bankrotas buvo koncerno susitarimo su JAV bei Kanados vyriausybėmis dalis, kurio metu nuostolingai dirbantį koncerną būtų galima reorganizuoti. Reorganizacija gali trukti keletą mėnesių.

[taisyti] GM generaliniai direktoriai

• Thomas Neal 1912 Lapkričio 19- 1915 Lapkričio 16
• Pierre S. du Pont 1915 Lapkričio 16 – 1929 Vasario 7
• Lammot du Pont 1929 Vasario 7 – 1937 Gegužės 3
• Alfred P. Sloan, Jr. 1937 Gegužės 3 – 1956 Balandžio 2
• Albert Bradley 1956 Balandžio 2 – 1958 Rugpjūčio 31
• Frederic G. Donner 1958 Rugsėjo 1 – 1967 Spalio 31
• James M. Roche 1967 Lapkričio 1 – 1971 Gruodžio 31
• Richard C. Gerstenberg 1972 Sausio 1 – 1974 Lapkričio 30
• Thomas A. Murphy 1974 Gruodžio 1 – 1980 Gruodžio 31
• Roger B. Smith 1981 Sausio 1 – 1990 Liepos 31
• Robert C. Stempel 1990 Rugpjūčio 1 – 1992 Lapkričio 1
• John G. Smale 1992 Lapkričio 2 – 1995 Gruodžio 31
• John F. Smith, Jr 1996 Sausio 1 – 2003 Balandžio 30
• G. Richard Wagoner, Jr. 2003 Gegužės 1 – 2009 kovo 31
• Frederick Henderson 2009 kovo 31 - dabar

[taisyti] Nuorodos

• Offizielle Webseite von General Motors (anglų k.)
• Senato pranešimas apie GM Antrojo pasaulinio karo metais (anglų k.)

Vikiteka