Anžu namai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Anžu namai – kelių Europos valdovų dinastijų bendras pavadinimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilusi iš istorinės Anžu provincijos (Prancūzija) Angevinų grafų dinastijos, nuo 1300 m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas Fulkas I Anžu (apie 886942 m.), 930 m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:

Iš šios dinastijos kilo:

Jeruzalės karaliais Anžu tapo grafui Fulkui (1092–1143 m.) vedus Balduino II dukterį karalienę Melisendą. Anžu dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Kapetų dinastijos Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII sūnus, Anžu, Meno ir Provanso grafas Karolis II, popiežiaus Klemenso IV remiamas užėmė Sicilijos karalystę. Jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.

Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai, po 7 m. trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Vengrijos Anžu dinastijos karalius Liudvikas I, paskutiniojo Piasto Kazimiero I sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi.[1] Jo duktė karalienė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jean Favier, Les Plantagenêts. Origine et destin d’un empire, éd. Fayard, Paris, 2004.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Anžu namai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 627 psl.