Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas – Lietuvos mokslų akademijos mokslinio tyrimo institutas Vilniuje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: ekonomikos teorija ir matematinis modeliavimas (makroekonomikos, pusiausvyros ir kt. modeliai), Lietuvos ūkio plėtojimo ekonominės socialinės problemos. Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą problemos, ekonominės minties Lietuvoje istorija nuo XVI a.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas įsteigtas 1941 m. gegužės mėn., 1944 m. liepos mėn. veiklą nutraukė, 1945 m. atkurtas. Veikė 11 mokslinių padalinių – 9 skyriai, 2 laboratorijos. Institutas sprendė teorines politinės ekonomijos, ekonominės minties, ūkio istorijos ir kt. bei praktines gamybinių jėgų plėtojimo ir išdėstymo, materialinių ir darbo balansų sudarymo, gamtinių išteklių ekonominio įvertinimo, darbo našumo didinimo ir kt. problemas. Institutas atliko ir koordinavo įvairius ekonominius tyrimus. Ypač reikšmingi darbai, kuriuose buvo pasiūlytos ir pagrįstos pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto plėtotės pagrindinės kryptys.

Sovietinės okupacijos metais daugėjo instituto darbuotojų. 1990 m. pr. institute dirbo daugiau, kaip 180 darbuotojų, iš jų 126 mokslo darbuotojai. Išleista daugiau, kaip 50 monografijų. Atkūrus nepriklausomybę institutas reorganizuotas: 19911992 m. panaikinta buvusi struktūra, apie 10 kartų sumažintas darbuotojų skaičius, pakeistos mokslinės veiklos kryptys, 1992–1995 m. institutas nepriklausė Lietuvos mokslų akademijai.[1]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas PuronasLietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 285 psl.