Barbara Leaming

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barbara Leaming
Gimė 194? m.
Filadelfija, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Veikla biografė
Pareigos profesorė
Alma mater Smit koledžas

Barbara Lyming (angl. Barbara Leaming) – amerikiečių biografė, be kitų, rašiusi apie Romaną Polianskį, Orsoną Velsą, Ritą Heivort, Merliną Monro, Džoną F. Kenedį, Vinstoną Čerčilį ir Žakliną Kenedi Onasis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barbara Lyming gimė Filadelfijoje (Pensilvanijoje). 1961 m. birželį Naujajame Džersyje baigė Hadonfildo memorialinę vidurinę mokyklą, o Smit koledže Nortamtone, Masačusetse 1965 m. apgynė bakalauro laipsnį. 1976 m. Niujorko universitete tapo mokslų daktare. Jos disertacija vadinosi „Žmonių sielų inžinieriai“ („Engineers of Human Souls“), joje rašoma apie perėjimą prie socialistinio realizmo sovietiniame kine 4-ajame dešimtmetyje.[1]

Niujorke, Hanterio koledžo Teatro ir kino katedroje ilgą laiką ji ėjo profesoriaus pareigas, kol nusprendė visą savo laiką paskirti rašymui.[2] Jos straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Vanity Fair“[3][4] ir „The New York Times Magazine“.[5]

1985 m. Barbaros Lyming parašytą autorizuotą Orsono Velso biografiją Ana Kvindlen aptarė žurnale „The New York Times Book Review“, ji sakė, kad tai yra „biografija, kurioje puikiai pasakojama apie žmogų, jo darbą ir laiką“.[6] Knygų recenzijų žurnalas „Kirkus Reviews“ šią biografiją apibūdino kaip „išskirtinę dovaną Amerikos menui ir literatūrai“.[7] Dienraštis „Los Angeles Times“ Barbaros Lyming 1992 m. Betės Deivis biografiją pavadino „stipria, skvarbia biografija, pasižyminčia tikroviškumo galia“.[8] Žurnale „Entertainment Weekly“ apie B. Lyming 1995 m. išspausdintą Katarinos Hebern biografiją buvo rašoma, kad apie aktorės gyvenimą papasakota „su empatija ir aštrumu, kuris beviltiškai retas kino žvaigždžių biografijose“.[9] Kai 1998 m. B. Lyming išleido Merlinos Monro biografiją, Molė Haskel žurnale „The New York Times Book Review“ rašė, kad knyga „sugrąžina Merlinai žmogiškumą, archetipinei kvailai blondinei suteikia gyvybės, sumanumo ir iniciatyvos“.[10]

2006 m. biografija „Džekas Kenedis: Valstybės vyro išsilavinimas“ („Jack Kennedy: The Education of a Statesman“) B. Lyming pasuko nuo kino pasaulio prie politikos. Kristoferis Hičensas žurnale „The Atlantic Monthly“ rašė: „Didžiulis naujosios Barbaros Lyming knygos nuopelnas – parodyti, kaip jaunasis Kenedis pasidarė priklausomas nuo žavingų britų didikų būrio bei kaip tapo apsėstas poreikio lygiuotis į didžiausią angloamerikiečių aristokratą Vinstoną Čerčilį“.[11] Londono laikraštyje „The Sunday Telegraph“ apie šią B. Lyming knygą Kristoferis Silvesteris (Christopher Silvester) sakė: „Nė vienas ankstesnysis biografas nebuvo taip aštriai sutelkęs dėmesio į Kenedžio bandymus esant Baltuosiuose rūmuose pritaikyti Čerčilio mintis“.[12]

Vėliau B. Lyming savo knygoje „Neklusnusis Čerčilis“ („Churchill Defiant“) papasakojo apie Vinstono Čerčilio paskutinius dešimt viešojo gyvenimo metų. Leidinyje „Finest Hour: The Journal of Winston Churchill“ Ričardas M. Langvortas (Richard M. Langworth) rašė, kad „Lyming įžvalga – nepaprasta“ .[13] 2014 m. pasirodė Barbaros Lyming knyga „Žaklina Buvjė Kenedi Onasis: Nepapasakota istorija“ („Jacqueline Bouvier Kennedy Onassis: The Untold Story“). Laikraščio „The Boston Globe“ recenzijoje sakoma, kad knygos autorė „pateikia įtikinamų įrodymų, jog jos tiriamoji patyrė klinikinių potrauminio streso sutrikimo, arba PSS, simptomų“.[14] B. Lyming 2016 m. išleistoje biografijoje atkūrė Džono F. Kenedžio sesers Katlynos Kavendiš (Kathleen Cavendish) gyvenimą, dienraštis „The Wall Street Journal“ šią biografiją pavadino „stulbinamai originalia“.[15]

Apibendrindamas B. Lyming, kaip biografės, karjerą, Kanados žurnalas „Maclean’s“ 2014 m. teigė, kad „rašydama didžių asmenybių biografijas Lyming susikūrė puikią reputaciją“, jos biografijos yra „meistriškai perteiktos ir viliojančios“.[16]

Barbara Lyming gyvena Konektikute.[17]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Lyming knygos:

  • Leaming, Barbara (1980). Grigori Kozintsev. New York: Twayne Publishers.
  • Leaming, Barbara (1982). Polanski: A Biography: The Filmmaker as Voyeur. New York: Simon & Schuster.
  • Leaming, Barbara (1985). Orson Welles: A Biography. New York: Viking. (See Merv Griffin Interview, 1985.)
  • Leaming, Barbara (1989). If This Was Happiness: A Biography of Rita Hayworth. New York: Viking.
  • Leaming, Barbara (1992). Bette Davis: A Biography. New York: Summit.
  • Leaming, Barbara (1995). Katharine Hepburn. New York: Crown.
  • Leaming, Barbara (1998). Marilyn Monroe. New York: Crown.
  • Leaming, Barbara (2001). Mrs. Kennedy: The Missing History of the Kennedy Years. New York: Free Press.
  • Leaming, Barbara (2006). Jack Kennedy: The Education of a Statesman. New York: Norton.
  • Leaming, Barbara (2010). Churchill Defiant: Fighting On: 1945–1955. New York: Harper.
  • Leaming, Barbara (2014). Jacqueline Bouvier Kennedy Onassis: The Untold Story. New York: Thomas Dunne Books.
  • Leaming, Barbara (2016). Kick Kennedy: The Charmed Life and Tragic Death of the Favorite Kennedy Daughter. New York: Thomas Dunne Books.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ researchgate.net
  2. ↑ Kathryn Boughton (2011-01-28). „Undiscovered Churchill“. Litchfield County Times
  3. ↑ Barbara Leaming (1995-03-01). „Kate Hepburn Never Cried“. Vanity Fair
  4. ↑ Barbara Leaming (2014-09-18). „The Winter of Her Despair“. Vanity Fair
  5. ↑ Barbara Leaming, (1985-07-14). „Orson Welles: The Unfulfilled Promise“. The New York Times Magazine
  6. ↑ Quindlen, Anna (1985-09-15). „The Magnificent Orsons“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-09-13.
  7. ↑ „Orson Welles: A Biography by Barbara Leaming“. kirkus Review. 1985-09-01. Nuoroda tikrinta 2023-09-13.
  8. ↑ David Elliott (1992-05-17). „Hurricane Bette“. Los Angeles Times
  9. ↑ Lisa Schwarzbaum (1995-05-12). „Book Review Katharine Hepburn“. Entertainment Weekly
  10. ↑ Molly Haskell (1998-11-22). „Engineering an Icon“. New York Times Book Review
  11. ↑ Christopher Hitchens (2006 m. rugsėjis). „Feckless Youth“. The Atlantic
  12. ↑ Silvester, Christopher (2006-05928). „Our Cousin in America“. The Sunday Telegraph. London. Nuoroda tikrinta 2023-09-13. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  13. ↑ Richard M. Langworth (2011 m. pavasaris). „Where Others Heard Taps, Churchill Heard Reveille“. Finest Hour: The Journal of Winston Churchill
  14. ↑ Julia M. Klein (2014-10-25). „Jacqueline Bouvier Kennedy Onassis by Barbara Leaming“. Boston Globe
  15. ↑ Richard Davenport Hines (2016-04-22). „Young and in Love“. Wall Street Journal
  16. ↑ Christopher Loudon (2014-11-01). „Yet Another Side of Jackie Kennedy“. Maclean’s (Canada)
  17. ↑ „Barbara Leaming | Penguin Random House“. www.penguinrandomhouse.com. Nuoroda tikrinta 2023-09-13.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Barbara_Leaming&oldid=7077852"