Marilyn Monroe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Marilyn Monroe
Marilyn Monroe in The Prince and the Showgirl trailer cropped.jpg
Filme The Prince and the Showgirl (1957 m.)
Gimimo vardas: Norma Jeane Mortenson
Gimė: 1926 m. birželio 1 d.
Los Andželas, Kalifornija, JAV
Mirė: 1962 m. rugpjūčio 5 d. (36 metai)
Sutuoktinis(-ė): James Dougherty
(1942–1946)
Joe DiMaggio (1954)
Arthur Miller (1956–1961)
Veikla: Aktorė, modelis, dainininkė, komikė, filmų prodiuserė (1947–1962 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Marilyn MonroeVikiteka

Merilin Monro (angl. Marilyn Monroe; tikr.: angl. Norma Jeane Mortenson; 1926 m. birželio 1 d. – 1962 m. rugpjūčio 5 d.) – viena iš įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona.

Keletą metų vaidindama smulkias roles, ji laipsniškai tapo žinoma dėl savo komedinių gabumų, patrauklumo, taip tapdama viena žymiausių 1950 m. kino žvaigždžių. Vėliau savo karjeroje, ji dirbo prie rimtų vaidmenų, taip sulaukdama dar didesnės sėkmės. Tačiau, ilgalaikės problemos buvo paaštrintos nusivylimų ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime. Oficialiai manoma, kad Marilyn Monroe mirė dėl narkotikų perdozavimo.

Trumpa Monroe istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Marilyn Monroe beveik visą savo vaikystę praleido globos namuose, tada pradėjo aktorės karjerą. 1946 m. pasirašė pirmą kontraktą. Jos pirmieji vaidmenys buvo nereikšmingi, tačiau pasirodymai filmuose The Asphalt Jungle ir All About Eve (1950 m.) susilaukė dėmesio. Po filmų Gentelmen Prefer Blondes , How to Marry a Millionaire ir The Seven Year Itch ji tapo viena populiariausių Holivudo aktorių.

Kadangi „kvailos blondinės“ rolės neturėjo daug perspektyvų, Monroe siekė daugiau. Ji pradėjo studijuoti aktorystę ir įkūrė Marilyn Monroe Productions. Jos dramatiškas vaidmuo William Inge filme Bus Stop buvo kritikų labai gerai įvertintas, o už vaidmenį filme Some Like it Hot („Džiaze tik merginos“) gavo Auksinio Gaublio apdovanojimą.

Paskutiniai Monroe gyvenimo metai buvo kupini ligų ir asmeninių problemų. Spėjama, kad jos mirties priežastis buvo barbitūrato perdozavimas. Oficialiai manoma, kad tai buvo savižudybė, tačiau neatmetamas variantas, kad aktorė perdozavo netyčia. Konspiracijos teoretikai mano, jog Monroe buvo nužudyta.

1999 m. Amerikos filmų institutas išrinko Marilyn Monroe į garsiausių visų laikų moterų žvaigždžių dešimtuką.

Ankstyvas gyvenimas ir karjera[taisyti | redaguoti kodą]

M. Monroe gimė Los Andželo ligoninėje. Gladys Pearl Baker (1902–1984 m.) tai buvo trečias vaikas. Mergaitė buvo pakrikštyta Norma Jean vardu. Jos tėvas – norvegas Edward Mortenson. Jis paliko Gladys dar negimus dukrai, todėl Marilyn niekada jo nepripažino.

Būdama devynerių Monroe buvo išsiųsta į Los Andželo vaikų globos namus. Vėliau gyveno pas tetą Grace McKee. 1942 m. Marilyn ištekėjo už James Dougherty, kad nereikėtų grįžti į vaikų namus. Santuoka truko iki 1946 m. kai Marilyn nusprendė pradėti karjerą.

1945 m. nuotrauka Yank žurnalui.

Marilyn gyveno pas savo anytą ir įsidarbino fabrike. Ji tvarkydavo lėktuvų detales ir tikrindavo parašiutus. Tuo metu, armijos fotografas David Conover nufotografavo ją straipsniui į Yank žurnalą. Jis padrąsino Marilyn pradėti modelio karjerą. Ji pasirašė sutartį su The Blue Book modelių agentūra. Jai buvo pasakyta, jog ieškoma modelių šviesiais plaukais, todėl ji tapo iš brunetės blondine.

Marilyn tapo viena sėkmingiausių agentūros modelių, jos nuotraukos puošė daugybę žurnalų viršelių. 1946 m. mergina susidomėjo Ben Lyon, 20th Century Fox vadovas. Norma Jean pasirašė standartinį šešių mėnesių kontraktą su kampanija.

Tada buvo susitarta dėl jos vardo pakeitimo. B. Lyon Norma priminė aktorę Marilyn Miller – taip kilo jos vardas, o pavardę aktorė pasiskolino iš savo senelės ir tapo Marilyn Monroe. Ji nusifilmavo Scudda Hoo! Scudda Hay! ir Dangerous Years (1947 m.), tačiau kontraktas nebuvo atnaujintas, todėl Marilyn grįžo prie modelio darbo, vėliau pozavo nuoga.

1948 m. Marilyn pasirašė šešių mėnesių sutartį su Columbia Pictures, susipažino su studijos dramos mokytoja Natasha Lytess, kuri keletą metų mokė Marilyn aktorystės. Ji nusifilmavo mažo biudžeto miuzikle Ladies of the Chorus, tačiau filmas nesusilaukė sėkmės ir Marilyn kontraktas nebuvo atnaujintas. Vėliau ji gavo mažą vaidmenį Marx Brothers filme Love Happy (1949 m.) ir sužavėjo prodiuserius, kurie išsiuntė ją į Niujorką dalyvauti filmo reklaminėje kampanijoje.

Po šio filmo Monroe susidomėjo agentas Johnny Hyde, kuris sutiko dirbti su ja. Marilyn gavo vaidmenį filme The Asphalt Jungle. Jos pasirodymas šioje juostoje susilaukė daug dėmesio (taip pat ir rašytojo bei režisieriaus Herman Mankiewicz). Jis pasiūlė merginai mažą vaidmenį komedijoje All About Eve. Po dar kelių vaidmenų, Monroe pasirašė septynerių metų kontraktą su 20th Century Fox.

Monroe įstojo į Kalifornijos Universitetą studijuoti literatūrą ir meną bei nusifilmavo dar keliuose filmuose. 1951 m. ji buvo dvidešimt trečiosios Oskarų teikimo ceremonijos vedėja.

1950 m. Monroe ir Gregg Palmer nesėkmingai vaidino televizijos seriale Li‘l Abner.

Vėlesnė karjera[taisyti | redaguoti kodą]

1952 m. kovą Monroe pateko į skandalą, kai viena iš ankstesnių jos nuogos fotografijų buvo publikuota kalendoriuje. Marilyn viename interviu pripažino fotografavusis nuoga, tačiau viskas buvo dėl to, jog ji neturėjo pinigų susimokėti buto nuomai.

Pirmą kartą ant žurnalo viršelio ji pasirodė 1952 m. balandį. Tai buvo Life žurnalas, kuriame buvo straipsnis apie jos liūdną vaikystę. Tada ji pradėjo susitikinėti su beisbolo žaidėju Joe DiMaggio. Tai taip pat susilaukė didelio spaudos dėmesio.

Vėliau buvo išleisti dar keturi Monroe filmai. (Clash by Night, Don’t Bother to Knock, Monkey Business, Niagara, 1952 m.) Jie susilaukė daug dėmesio bei kritikos. Buvo aptarinėjama tiek jos apranga, tiek vaidyba. 1953 m. gruodį Marilyn buvo ant pirmojo Playboy viršelio, o žurnale buvo galima rasti 1949 m. darytas jos nuogos fotografijas.

Karjeros viršūnė[taisyti | redaguoti kodą]

Filme „Džentelmenai renkasi blondines“ (1953 m.)

Vienas sėkmingiausių jos filmų buvo Džentelmenai renkasi blondines (1953 m.). Marilyn suvaidino Lorelei Lee, aukso medžiotoją, dainininkę ir šokėją. Antras pagrindinis vaidmuo atiteko Jane Russel.

Kitas filmas Diamonds Are a Girl‘s Best Friend tapo jos vizitine kortele. How to Marry a Millionaire – komedija apie tris modelius, kurios ieškojo turtingo vyro. Jame Marilyn vaidino su Betty Grable ir Lauren Bacall. Filmo režisierius – Jean Negulesco.

Šio laikotarpio filmuose Marilyn vaidino „kvailos blondinės“ vaidmenis ir taip pasiekė didžiulio populiarumo.

Monroe The New York Times sakė, jog nori tobulėti, vaidinti rimtus vaidmenis. Ji gavo vaidmenį vesterne River of No Return. Tačiau pabaigus jį filmuoti aktorė sakė, jog „nusipelnė vaidinti geresniuose, nei prastuose kaubojų filmuose“.

1953 m. Monroe pradėjo filmuotis The Girl in Pink Tights su Frank Sinatra, tačiau jai nepasirodžius darbe, jos kontraktas su 20th Century Fox buvo nutrauktas. 1954 m. ji ištekėjo už DiMaggio ir išvyko į Japoniją. Žurnalistams Marilyn sakė, jog dabar jos pagrindinis darbas – santuoka.

Grįžusi į Holivudą Monroe išsprendė savo nesutarimus su 20th Century Fox ir nusifilmavo There‘s No Business Like Show Business miuzikle.

1954 m. Niujorke ji filmavosi The Seven Year Itch filme. Filmuojant vieną iš scenų, pravažiavusio metro sukeltas vėjas pakėlė jos sijoną, o tada darytos nuotraukos tapo labai populiarios. Scena buvo perfilmuota kelis kartus, tačiau DiMaggio toks pasirodymas nepatiko ir po dviejų savaičių pora išsiskyrė. Marilyn paliko Holivudą.

Santuokos[taisyti | redaguoti kodą]

James Dougherty[taisyti | redaguoti kodą]

Monroe ištekėjo už James Douherty 1942 m. Kaip sakė vyras, jie buvo laiminga pora, tačiau jos noras tapti žvaigžde sugriovė jų santuoką. Jis parašė straipsnį „Marilyn Monroe buvo mano žmona“, kuriame rašė, kad Marilyn grasino jam, jog jei šis merginą paliks, ji nušoks nuo tilto. 2004 m. Douherty pateikė tris naujus tvirtinimus: kad jis sukūrė Marilyn Monroe asmenybę, kad studija privertė juos išsiskirti ir kad jis buvo Marilyn gyvenimo meilė. Tačiau kai kurie James Douherty veiksmai, atrodytų, prieštarauja jo tvirtinimams: jis vedė kitą moterį vos keli mėnesiai po skyrybų, neatvyko į Monroe laidotuves ir, pasak The New York Times laikraščio, sužinojęs apie jos mirtį tepasakė "man gaila" ir tęsė savo darbą.

Joe DiMaggio ir Marilyn Monroe Tokijo viešbutyje medaus mėnesio metu.

Joe DiMaggio[taisyti | redaguoti kodą]

Jų santuoka įvyko 1954 m. Monroe rašė, jog iš pradžių nenorėjo su juo susitikt, nes galvojo, jog jis stereotipinis sportininkas. Per jų medaus mėnesį Japonijoje, Marilyn buvo pakviesta į Korėją, į kelis pasirodymus. DiMaggio vėliau sakė, jog nuo tada jų santuoka ir pradėjo byrėti. Po scenos, kur Monroe sijonas nuo vėjo pakilęs aukštyn, jie labai susipyko. Praėjus 274 dienoms nuo jų vestuvių, Marilyn pateikė dokumentus skirtis, dėl „moralinio smurto, kurį jai teko patirti“.

Po Monroe mirties, DiMaggio surengė jos laidotuves. 20 metų jis tris kartus per savaitę nunešdavo po šešias rožes ant jos kapo. Kitaip nei jos kiti du vyrai ar Marilyn pažinoję žmonės, DiMaggio niekada viešai neskelbė jokių jos gyvenimo detalių ir neaptarinėjo jų santykių.

2006 m. DiMaggio anūkės aukcione pardavė daugumą jo turto, įskaitant ir du Marilyn laiškus ir jos nuotrauką su prierašu „Aš myliu tave, Joe. Marilyn.“

Arthur Miller[taisyti | redaguoti kodą]

1956 m. Monroe ištekėjo už dramaturgo Athur Miller. Nors Marilyn buvo krikščionė, prieš santuoką ji perėjo į judaizmą. Po filmo The Prince and the Showgirl pora grįžo iš Anglijos į Jungtines Valstijas ir netrukus sužinojo, jog ji buvo nėščia.

Miller‘io scenarijus The Misfits, istorija apie skyrybas turėjo būti Valentino dienos staigmena žmonai, tačiau kai prasidėjo filmavimas, jų pačių santuokai reikėjo pagalbos.

1961 m. jie išsiskyrė. Kitais metais, Milleris vedė Inge Morath, Magnum agentūros fotografę.

Kenedžiai[taisyti | redaguoti kodą]

1962 m. Monroe paskutinį kartą viešai visus šokiravo. Prezidento Džono F. Kenedžio gimtadienio šventėje, kuri buvo transliuojama per televiziją, sudainavo „su gimimo diena, pone prezidente“. Jos suknelė, kurią ji tada dėvėjo, buvo sukurta specialiai jai dizainerio Jean Louis. 1999 m. aukcione ši suknelė buvo parduota už 1.26 mln. JAV dolerių.

Daugybė gandų sklido, jog Marilyn turėjo romaną su Džonu, arba su Robertu, arba su abiem Kenedžiais.

Filmografija[taisyti | redaguoti kodą]

Filme „Niagara“ (1953 m.)
Filme „Džiaze tik merginos“ (1959 m.)
Paskutiniame savo pabaigtame filme „Nepritapėliai“ (1961 m.)
  • The Shoc (1946)
  • The Shocking Miss Pilgrim (1947)
  • Dangerous Years (1947)
  • Scudda Hoo! Scudda Hay! (1948)
  • Ladies of the Chorus (Choro merginos; 1948)
  • Love Happy (1949)
  • A Ticket to Tomahawk (1950)
  • The Asphalt Jungle (1950)
  • The Fireball (1950)
  • All About Eve (1950)
  • Right Cross (1950)
  • Home Town Story (1951)
  • As Young as You Feel (1951)
  • Love Nest (Meilės lizdelis; 1951)
  • Let's Make It Legal (1951)
  • Clash by Night (1952)
  • We're Not Married! (Mes nesusituokę; 1952)
  • Don't Bother to Knock (Nesivarginkite belstis; 1952)
  • Monkey Business (1952)
  • O. Henry's Full House (1952)
  • Niagara (Niagara; 1953)
  • Gentlemen Prefer Blondes (Džentelmenai renkasi blondines; 1953)
  • How to Marry a Millionaire (1953)
  • River of No Return (Upė iš kurios negrįžtama; 1954)
  • There's No Business Like Show Business (1954)
  • The Seven Year Itch(1955)
  • Bus Stop (Autobuso stotelė; 1956)
  • The Prince and the Showgirl (1957)
  • Some Like It Hot (Džiaze tik merginos; 1959)
  • Premier Khrushchev in the USA (1959) (dokumentinis)
  • Let's Make Love (1960)
  • The Misfits (Nepritapėliai; 1961)
  • Something's Got to Give (1962) (nepabaigtas)

Apdovanojimai ir nominacijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1952 Photoplay Apdovanojimas: Special Award
  • 1953 Golden Globe Henrietta Apdovanojimas: World Film Favorite Female.
  • 1953 Photoplay Apdovanojimas: Most Popular Female Star
  • 1956 BAFTA Film Award nominacija: Best Foreign Actress for The Seven Year Itch
  • 1956 Golden Globe nominacija: Best Motion Picture Actress in Comedy or Musical for Bus Stop
  • 1958 BAFTA Film Award nominacija: Best Foreign Actress for The Prince and the Showgirl
  • 1958 David di Donatello Award (it.): Best Foreign Actress for The Prince and the Showgirl
  • 1959 Crystal Star Award (pranc.)
Best Foreign Actress for The Prince and the Showgirl
  • 1960 Golden Globe, Best Motion Picture Actress in Comedy or Musical for Some Like It Hot
  • Golden Laurel, Top Female Comedy Performance for Some Like It Hot.
  • 1962 Golden Globe, World Film Favorite: Female
  • Žvaigždė ant Holivudo Garbės Tako 6104 Hollywood Blvd.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • June DiMaggio "Marilyn, Joe ir aš"
  • Anthony Summers "Dievaitė. Marilyn Monroe gyvenimo slėpiniai"
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.