Balkanų istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balkanai-orn.png
Balkanų istorija
Balkanų priešistorė
Egėjo civilizacija
Senovės Graikija
Romos imperija
Bizantijos imperija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Bizantijos imperija
Balkanai XI-XVI a
Osmanų imperija
Osmanų imperijos byrėjimas
Balkanų karai > Pirmasis pasaulinis karas
Balkanai tarpukariu
Antrasis pasaulinis karas
Komunistinis blokas
Jugoslavijos karai
Europos Sąjunga
Balkanų regionai:
Graikija, Kreta, Kipras, Albanija, Bulgarija, Serbija, Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Bosnija, Hercegovina, Voivodina, Rumunija, Moldova, Transilvanija

Balkanų istorija - Balkanų tautų ir valstybių istorija.

Balkanai - savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo Ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta stačiatikybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica.

Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.

Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į Aziją. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.

Balkanų priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Balkanų priešistorė.

Neolito laikotarpiu Balkanuose archeologai identifikuoja keletą kultūrinių kompleksų, įskaitant Kukutenio kultūrą (4500-3500 m. pr. m. e.), Vinčos kultūrą (5000-3000 m. pr. m. e.), virveliinės keramikos kultūrą (5500-4500 m. pr. m. e.) ir Ezero kultūrą (3300-2700 m. pr. m. e.).

Antika[taisyti | redaguoti kodą]

Romos imperatoriai buvo užvaldę visą Balkanų pusiasalį. Dalis jo gyventojų buvo romanizuoti.

Viduramžiai (VII-XIV a.)[taisyti | redaguoti kodą]

Tautų kraustymosi laikotarpiu į Balkanus atsikraustė keletas tautų - 400 m. slovėnai, 600 m. - serbai ir kroatai, 680 m. - bulgarai.

Bulgarijos imperija X a.

Osmanų imperija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Osmanų imperija.

Osmanai nugalėjo Rytų Romos imperiją ir 1356 m. užvaldė visus Balkanus, kuriuos valdė iki XIX a.

1829 m. Adrianopolio sutartimi Graikija atgavo nepriklausomybę. 1878 m. San Stefano sutartimi nepriklausomybė suteikta Serbijai, Rumunijai ir Bulgarijai (be Rytų Rumelijos). Bosnija ir Hercegovina atiteko Austrijai-Vengrijai.

Balkanai XX a.[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo Osmanų imperijos kovos – Balkanų karai. Per 1912 m. karą Turkija neteko Albanijos, Makedonijos ir vakarų Trakijos. Jai liko nedidelis Balkanų kampelis su Adrianopoliu ir Stambulu. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tiek po jo Balkanų valstybės nuolat reiškė viena kitai pretenzijas dėl sienų, dėl to buvo vadinamos Europos "parako statine".

Po Antrojo pasaulinio karo Balkanai pateko TSRS įtakos zonon.

Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl Jugoslavijos federacijos žlugimo. Pačioje XX amžiaus pabaigoje iškilo ir Kosovo problema.