Armėnijos lietuviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Armėnijos lietuviailietuviai, gyvenantys ar dirbantys Armėnijoje, išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji lietuviai Armėnijoje pradėjo kurtis XIX a. Tai buvo Rusijos imperijos kariuomenės kariai ir Armėnijos geležinkelio tiesėjai. Jų padaugėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai dalis Rusijos imperijos karių lietuvių buvo pasiųsta į Rusijos–Turkijos frontą. 19171918 m. lietuvių kultūros ir švietimo draugijų susikūrė Sarykamyše, Karse, Aleksandropolyje (pastarajame – 49 nariai). 1918 m. daugumai lietuvių grįžus į Lietuvą draugijos veikla nutrūko.

Po 1988 m. žemės drebėjimo lietuvių gelbėtojų grupė dirbo Spitake. Iki 1995 m. bendros Lietuvos ir Armėnijos statybos bendrovės darbuotojai padėjo atstatyti Spitako, Artiko miestus.[1]

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 1989 m.
1970 m. 1979 m. 1989 m.
249 83 219


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vega Arutiunian, Albinas VisockisArmėnijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 28 psl.
Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos