Armėnijos lietuviai
Armėnijos lietuviai – lietuviai, gyvenantys ar dirbantys Armėnijoje, išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji lietuviai Armėnijoje pradėjo kurtis XIX a. Tai buvo Rusijos imperijos kariuomenės kariai ir Armėnijos geležinkelio tiesėjai. Jų padaugėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai dalis Rusijos imperijos karių lietuvių buvo pasiųsta į Rusijos–Turkijos frontą. 1917–1918 m. lietuvių kultūros ir švietimo draugijų susikūrė Sarykamyše, Karse, Aleksandropolyje (pastarajame – 49 nariai). 1918 m. daugumai lietuvių grįžus į Lietuvą draugijos veikla nutrūko.
Po 1988 m. žemės drebėjimo lietuvių gelbėtojų grupė dirbo Spitake. Iki 1995 m. bendros Lietuvos ir Armėnijos statybos bendrovės darbuotojai padėjo atstatyti Spitako, Artiko miestus.[1]
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||
| 1970 m. | 1979 m. | 1989 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 249 | 83 | 219 | ||
| ||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vega Arutiunian, Albinas Visockis. Armėnijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 28 psl.
| Lietuviai | |
|---|---|
|
Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos | |