Assassin's Creed II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Assassin's Creed II
Assassins Creed II.jpg
Kūrėjas Ubisoft Montreal
Leidėjas Ubisoft
Išleidimo data 2009 m. lapkričio 17 d.
(Playstation 3, Xbox 360)
2010 m. kovo 4 d. (AK)
2010 m. spalio 21 d. (Mac OS X)
Žanras (-ai) Istorinis, nuotykių, stealth
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai
Platforma Xbox 360, PlayStation 3, Mac OS X, Windows,
Versija
Variklis
Reikalavimai

[Minimalūs]
Procesoriaus dažnis: 1,8 GHz Core 2 Duo arba Athlon 64 X2 2,4 GHz
Atmintis: 1 GB
Operacinė sistema: Windows XP, Vista, Windows 7, Mac OS X
Laisvos vietos: 8 GB
Vaizdo plokštė: 256 MB DirectX 9.0 su Shader Model 3.0 ir geresnė

Distribucija DVD
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas Assassin's Creed
Kitos dalys Assassin's Creed serija
Oficiali svetainė

Assassin’s Creed II – nuotykių, veiksmo, istorinis ir slėpynių (stealth) vieno žaidėjo kompiuterinis žaidimas, 2-toji „Assassin's Creed“ žaidimų serijos dalis. Žaidimas pristatytas 2009 m. lapkričio 17 d. Xbox 360 ir PlayStation 3 žaidimų konsolėms. 2010 m. pasirodė Windows ir Mac OS X versijos. Žaidimą sukūrė „Ubisoft Montreal“ studija, platino „Ubisoft“. Žaidimas buvo komerciškai sėkmingas ir sulaukė labai palankaus kritikų įvertinimo. Metacritic suvestinės duomenimis vidutiniškai žaidimas kritikų įvertintas 91 balais iš 100.[1] „Assassin's Creed II“ buvo nominuotas geriausio metų žaidimo apdovanojimui ign.com ir gamespot.com tinklalapiuose.[2][3] 2010 m. gegužės duomenimis žaidimo parduota virš 9 mln kopijų.[4]

Apie žaidimą[taisyti | redaguoti kodą]

„Assassin’s Creed II“ yra ankstesnio žaidimo „Assassin's Creed“ tąsa. Jame toliau plėtojama pirmojo žaidimo fikcinė istorija, kurioje tamplieriai ir hašašinai (asasinai) Trečiojo kryžiaus žygio metu Palestinoje pradėjo kovoti dėl senovinio artefakto Edeno dalių. Istorinis artefaktas gali suteikti jį valdantiems stebuklingų galių. Tamplieriai nori šias galias panaudoti pavergiant likusius pasaulio žmones ir įvedant „naują pasaulio tvarką“. Asasinai kovoja prieš tamplierius, norėdami išsaugoti pasaulio žmonėms laisvę. 2010 m. pasirodė žaidimo tęsinys „Assassin's Creed: Brotherhood“.

Žaidimas prasideda 2012 m. ten, kur baigėsi pirmosios „Assassin's Creed“ dalies istorija. Jaunuolis Desmondas Mailsas yra pagrobtas tamplierių kontroliuojamos organizacijos „Abstergo“, nes yra tolimas asasinų palikuonis ir jo DNR yra užfiksuota kovų tarp asasinų ir tamplierių istorija. Tamplieriai su mašinos Animus pagalba bando iššifruoti Desmondo protėvių atmintį tam, kad sužinotų, kur yra išslapstytos Edeno dalys. Žaidimo pradžioje laboratorijos daktaro Vidiko asistentė Liusi Stylman pasirodė besanti užsislėpusi asasinė. Liusi ir Desmondas pabėga iš „Abstergo“ kompanijos prieš tai sužinoję kito Desmondo protėvio tapatybę – XV a. pabaigos Italijos Florencijos respublikos politinio veikėjo sūnaus Ecijo Auditorės.

Liusi ir Desmondas atvyksta į slaptą asasinų laboratoriją, kurioje sukurta analogiška atminties skaitymo mašina „Abstergo“ turimai, tačiau dukart pažangesnė − Animus 2.0. Desmondas Mailsas vėl pasineria į savo protėvio atmintį. Šįkart jis perkeliamas į XV a. pabaigos Italiją, kurioje turi kovoti su tamplieriais ir sutrukdyti jiems užvaldyti Edeno dalis. Atminties skaitymo metu Desmondas kartu turi išmokti kovoti, kad galėtų padėti asasinams dabartyje. Žaidimo veiksmas vykdomas iš trečiojo asmens perspektyvos, nors suteikta galimybė persijungti į pirmojo asmens režimą. „Ubisoft“ žaidėjams tinklu suteikė galimybę atsisiųsti 2 papildomus žaidimo epizodus: „Forlio mūšį“ (Battle for Forlì) ir „Tuštybės laužus“ (Bonfire of the Vanities). Žaidimo PC versijos platinimo pradžioje, norint apsaugoti žaidimo kopijas nuo piratavimo, kiekvienas žaidėjas turėjo būti žaidimo metu prisijungęs prie interneto ir autorizacija buvo vykdoma per „Ubisoft“ interneto vartus „Uplay“. Vėliau, kilus žaidėjų nepasitenkinimui, dėl to, kad žaidimas sustodavo įvykus interneto ryšio nutrūkimui, „Ubisoft“ tokį autorizacijos būdą modifikavo, o 2012 m. iš viso panaikino.[5]Uplay“ sistemoje žaidėjas gali rinkti taškus ir gauti papildomų daiktų. Taip pat, tik iš „Uplay“ atidaromas kriptos po Monteridžonio Auditorės rūmais kambarys.

Žaidimo mechanika[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo metu žaidėjas valdo XV a. pabaigos Italijos herojų Ecijo Auditorę. Žaidimo erdvė apima virtualiai 3D erdvėje pastatytus miestus ir kraštovaizdį. Ecijo gali vaikščioti gatvėmis, įeiti į namų kiemus, laipioti ant stogų, bokštų, nusileisti į katakombas. Ecijo gali bėgti, plaukti, joti žirgu, o kovų metu sakyti įžeidimus priešininkams. Žaidimo metu mašinos Animus pagalba yra skaitoma Desmondo Mailso atmintis ir Ecijo gali pasiekti tik tas vietas, kurios yra atkuriamos atmintyje. Atminties atkurimo dydį lemia tam tikri Ecijo veiksmai − įvykdytos misijos, pasiekti tam tikri vietovių taškai. Žaidėjui išėjus iš atminties ribose esančios erdvės prarandama DNR sinchronizacija ir misija pradedama iš naujo. Žaidimas yra vieno lygio, t. y. baigus žaidimą, neatsidaro papildomos opcijos pasirinkti sunkesnį perėjimo lygį. Žaidimas turi „atviro pasaulio“ (open world) sąvybių. Ecijo nebūtina vykdyti misijas pagal tiesioginę žaidimo siužeto liniją: jis gali grįžti į jau pabuvotas vietas, rinkti trofėjus, vykdyti šalutines misijas.

Pagrindinis Ecijo ginklas žaidime yra paslėptas dvigubas durklas, kuriuo Ecijo nukauna priešininkus iš nugarų arba šiems dar nespėjus išsitraukti kardų. Kovos scenos pateikiamos iš trečiojo asmens (žiūrovo) perspektyvos. Tarp kitų ginklų yra mėtomi peiliai, nuodai, kardas, pistoletas. Kovos metu Ecijo gali atsitraukti nuo priešininko, išmušti jam ginklą iš rankų, išvengti priešininko kirčio. Įvykdęs keletą žmogžudysčių mieste Ecijo padidina žinomumo ir ieškomumo laipsnį. Tokiu atveju, herojui vaikščiojant miestu, sargybiniai vien pamatę gali jį užpulti, todėl Ecijo turi galimybių slėptis minioje arba pro sargybinius prabėgti taip greit, kad jie jo nespėja pastebėti. Neutralių miestų gyventojų (o jų žaidime sutinkama daug) reakcijos pateikiamos naturaliai: jie bėga pamatę gulinti lavoną, kviečia sargybinius, sako replikas į Ecijo veiksmus. Gatvės muzikantai gali apdainuoti Ecijo žygius.

Žaidimo elementai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo veiksmas įtraukia daug istorinių realių asmenybių, kurių dalis yra tamplieriai, dalis − asasinai. Po pažinties su veikėju žaidėjas duomenų bazėje gali perskaityti papildomą istorinę informaciją apie jį.

  • Ecijo Auditorė. Pagrindinis žaidimo protagonistas. Jaunas asasino sūnus, kurio atmintis skaitoma per Desmondą Mailsą Animus mašinos pagalba. Žaidimo pradžioje jo tėvas ir broliai pasmerkiami mirčiai Florencijos respublikos galonfjero. Ecijo nusprendžia atkeršyti už jų mirtį. Tik vėliau jis sužino, kad giminaičių mirtis iš tikro yra kelis šimtus metų vykstančio karo tarp tamplierių ir asasinų dalis.
  • Rodrigas Bordžija, popiežius Aleksandras VI. Pagrindinis žaidimo antagonistas, tamplierių organizacijos lyderis. Jis yra atsakingas už Ecijo tėvo ir brolių mirtį bei visus tamplierių sąmokslus. Žaidimo pabaigoje Ecijo tenka su juo susikauti prie istorinio artefakto lobyno, dėl kurio kovoja tamplieriai ir asasinai.
  • Leonardas da Vinčis − garsus dailininkas, išradėjas. Jis padeda Ecijo šifruodamas Asasinų kodekso puslapius, tobulindamas ginklus ir sukuria skraidantį mechanizmą, kurio pagalba Ecijo gali atlikti keletą misijų.
  • Lorencas Medičis Puikusis − faktinis to meto Florencijos respublikos valdytojas. Ecijo jį išgelbsti Pazzi pasikėsinimo metu nuo mirties. Lorencas Medičis tampa Ecijo draugu. Vėliau jis patiki Ecijo atlikti įvairias misijas kituose miestuose ardant tamplierių tinklus.
  • Katerina SforcaForlio miesto valdytoja. Viena pagrindinių „Forlio mūšio“ epizodo veikėjų. Iš jos Ecijo sužino apie žemėlapį, kuriame sužymėtos paskutinių Asasinų kodekso puslapių buvimo vietos.
  • Džirolamas Savonarola − vienuolis, kuris užvaldo Edeno dalį – obuolį. Vienas pagrindinių „Tuštybės laužų“ epizodo veikėjų. Ecijo turi susigrąžinti Edeno obuolį iš jo, nes pamišęs vienuolis bando užvaldyti žmonių mintis ir priversti visus juos tapti jo religijos paklusniais tarnais. Epizodo pabaigoje Ecijo nužudo Savonarolą savo durklu tuo pakeisdamas istorinę pabaigą – Savoranolos mirtį laužo liepsnose.

Žaidime pasirodo ir daug kitų istorinių asmenybių, tarp kurių Nikola Makiavelis, keletas Venecijos dožų.

Vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo kadras: Ecijo Auditorė Venecijoje
  • San Džiminjanas − į jį Ecijo atvyksta persekiodamas į Medičių gyvybes pasikėsinusius tamplierių sąmokslininkus.
  • Monteridžonis − miestelis netoli Florencijos, kurį valdo Ecijo dėdė. Jame yra Auditorė giminės rūmai, kurie žaidime vaidina Ecijo būstinės vaidmenį. Juose Ecijo kaupia ginklus, drabužius, paveikslus, Asasinų kodekso dalis ir pan.

Randami daiktai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Asasinų kodeksas − mistinis asasinų dokumentas, kurį parašė „Assassin's Creed“ pagrindinis veikėjas Altairas. Kodekso puslapiai išslapstyti miestuose. Juos suradęs ir sudėjęs Ecijo gali sužinoti Edeno lobyno vietą. Puslapių vietą parodo Ecijo įsigyjami žemėlapiai.
  • Plunksnos − Ecijo mažasis brolis jas rinko, kai buvo pagautas ir kartu su tėvu, bei kitu broliu nužudytas Florencijoje. Ecijo motina liūdi dėl šeimą ištikusios nelaimės. Ecijo gali žaidime surasti 100 plunksnų ir nunešti į motinos kambarį Monteridžionyje. Plunksnų vietų nerodo žemėlapiai.
  • Asasinų kapai − miestuose paslėpti 6 asasinų kapai, nuo kurių nuėmus jų antspaudus ir pritaikius prie Monteridžonio miestelyje esančių kapų galima atsidaryti saugyklą, kurioje saugoma legendinio asasinų lyderio Altairo ekipuotė.
  • Pinigų dėžutės − pinigų (florinų) dėžutės išslapstytos po miestus ir apylinkes. Jų vietą parodo Ecijo įsigyjami žemėlapiai.
  • Valtys − jose taip pat randamos sumos pinigų. Jų vietos nerodo žemėlapiai, valtys pasitaiko vandens telkiniuose.
  • Statulėlės − Monteridžonio miestelyje išslapstytos 8 statulėlės, kurias surinkus galima atidaryti pinigų slėptuves.

Kiti žaidimo elementai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tiesa (The Truth) − taip vadinami užšifruoti pranešimai, kurie nupiešti įvairių pastatų sienose. Juos suradęs ir iššifravęs pateikiamus galvosukius Ecijo sužino paslaptį apie Edeno artefakto kilmę ir tikrą priežastį, dėl kurios kovoja tamplieriai su asasinais.
  • Bordžijos agentai ir lupikautojai − juos pagavęs ir primušęs Ecijo gali atimti stambias pinigų sumas.
  • Parduotuvės − miestuose galima apsilankyti pas meno kūrinių perpardavinėtoją, kalvį ir siuvėją. atitinkamai pirkti paveikslus, žemėlapius, ginklus, drabužius. Pirkiniai didina Monteridžonio vertę ir pelną.
  • Vagys, prostitutės ir samdiniai − miestuose nuolat pasitaikančios grupelės, kurias Ecijo gali samdyti ir panaudoti prieš miestų sargybinius.
  • Gydytojai ir gatvės šaukliai − iš pirmųjų Ecijo gali pirkti vaistus ir gydytis, antruosius gali papirkti arba primušti, kad jie nebeskelbtų apie jo vykdomas žmogžudystes.
  • Apžvalgos taškai − bokštai, varpinės ir pan., ant kurių užlipus ir apsižvalgius Ecijo padidėja Desmondo DNR sinchronizacija su praeities įvykiais ir prasiplečia žinomų vietovių ribos.
  • Erelio rega − asasinų unikali savybė, kuri leidžia Ecijo pamatyti paprasta akimi nematomus ženklus, objektus.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Žaidimo veiksmas prasideda 1476 m. Florencijos respublikoje. Jaunas Ecijo Auditorė turi stebėti savo tėvo ir brolių mirtį dėl sufabrikuotų kaltės įrodymų. Iš keršto Ecijo nužudo Florencijos galonfjerą, kuris išdavė jo tėvą. Ecijo bėga iš Florencijos. Jį pasiveja persekiotojai. Nuo garantuotos mirties Ecijo išgelbsti jo dėdė, kuris jam suteikia prieglobstį Monteridžonio miestelyje, kuriame yra Auditorės giminės nuosavybė. Dėdė iš dalies paaiškina savo ir Ecijo tėvo misiją – jie yra asasinai, kurie šimtmečiais kovoja su tamplieriais. Ecijo iš pradžių nepatiki, bet priima dėdės sumanymus, nes siekia surasti paslaptingąjį ispaną, kurį matė pas Florencijos galonfjerą ir tiki jį būsiantį pagrindiniu kaltininku dėl tėvo mirties.

Žaidimo eigoje paaiškėja, kad ispanas Rodrigas Bordžija yra pagrindinis tamplierių organizacijos vadas. Ecijo išgelbsti Lorencą Medičį nuo tamplierių pasikėsinimo ir keliauja po Italijos miestus žudydamas tamplierių sąmokslininkus. Žaidimo pabaigoje, apie 1504 m., Ecijo susikauna su Rodrigu Bordžija (tapusiu popiežiumi Aleksandru VI-uoju) prie atrasto Edeno lobyno, kuriame Ecijo laukia naujos paslaptys …

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "metacritic.com." Nuoroda tikrinta 2013 m. balandžio 10 d..
  2. "ign.com." Nuoroda tikrinta 2013 m. balandžio 10 d..
  3. "gamespot.com." Nuoroda tikrinta 2013 m. balandžio 10 d..
  4. "computerandvideogames.com." Nuoroda tikrinta 2013 m. balandžio 10 d..
  5. "ign.com." Nuoroda tikrinta 2013 m. balandžio 10 d..

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]