Įvaikinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Įvaikinimastėvystės įteisinimas žmonėms, nesantiems biologiniais vaiko tėvais. Įvaikinimu dalis biologinių tėvų teisių ir atsakomybės perduodama naujiems tėvams. Įvaikinto vaiko teisės yra lygios biologinių vaikų teisėms.

Įvaikinimo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Dalis vaikų patenka į globos namus, jų biologiniams tėvams nusprendus, kad jie negali pasirūpinti vaiku ir atsisakius savo teisių į vaiką. Kartais tėvystės teisės atimamos, jei vaikai yra neprižiūrimi ar šeimoje yra smurtaujama. Tik nedidelė dalis vaikų patenka į globos namus po tėvų mirties tapę našlaičiais.

Žmonės pasiryžta įvaikinti vaiką dėl skirtingų priežasčių, iš kurių dažniausia – nesugebėjimas turėti savų vaikų (dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių). Taip pat kartais įsivaikina žmonės, neturintys partnerio ar vienos lyties šeimos (kur tai įteisinta įstatymais).

Neretai įsivaikina ir žmonės, galintys turėti savo vaikų. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, norint išvengti genetiškai paveldimų ligų.

2001 metais Lietuvoje įvaikinta 180 vaikų, JAV – 50 703 vaikai. 2004 metais Lietuvoje įvaikinti 297 vaikai, iš jų 103 įvaikino užsieniečiai.

Įvaikinimo agentūros[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje įvaikinimą reguliuoja Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pretenduoti tapti įvaikintojais gali ne vyresni nei 50 metų susituokę pilnamečiai, kuriems niekada nėra buvusi apribota tėvų valdžia. Negalima įvaikinti brolių, seserų, savo vaikų. Neleidžiama išskirti brolių ir seserų (išskyrus išimtinius atvejus), jei vaikas vyresnis nei 10 metų, reikalingas ir raštiškas vaiko sutikimas.

Tarptautinis įvaikinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai vaikus įsivaikina tėvai iš kitos šalies. Tarptautinį įvaikinimą reglamentuoja „Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“. Daugiausiai šitaip įsivaikina JAV piliečiai, taip pat nemažai įsivaikina Vakarų Europos šalių gyventojai. Skirtingose šalyse galioja skirtingi tarptautinį įvaikinimą reguliuojantys įstatymai, kai kur (pavyzdžiui, JAE) toks įvaikinimas yra draudžiamas. Lietuvoje užsieniečiai gali įsivaikomi tik jei per 6 mėnesius nėra randama Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti įvaikinti ar globoti vaiką.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]