Septyni laisvieji menai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Septem-artes-liberales. Heradas von Landsbergis, Hortus deliciarum (XII a.)

Septyni laisvieji menaiAntikoje ir Viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.

Mokslai[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:

  1. Gramatika
  2. Retorika
  3. Dialektika
  4. Aritmetika
  5. Geometrija
  6. Muzika
  7. Astronomija

Simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

Martianus Capella personifikavo juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:

Sentencijos[taisyti | redaguoti kodą]

Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:

Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra

(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Septyni laisvieji menai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka