Archeologinė vieta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Archeologinė vietaakmens, bronzos ar geležies amžių bei feodalizmo laikų iki XVIII a. geografinė vieta, turinti išlikusius išorinius žmonių veiklos požymius.

Lietuvoje archeologinės vietos nustatyta tvarka, pagal Archeologinių vietų vertinimo kriterijus skelbiamos archeologijos paminklais [1] ir įtraukiamos į Kultūros vertybių registrą.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologinės vietos pagal funkcijas gali būti:

Pagal apžvalgos galimybę archeologinės vietos gali būti:

  • antžeminės – pilkapiai, piliakalniai, pilys.
  • požeminės – kapinynai, senkapiai.
  • povandeninės – užlietos statant užtvankas arba nuskendę, pav. laivai.

Archeologinėje vietoje randami daiktai vadinami archeologiniais radiniais. Archeologinėje vietoje ribojama arba draudžiama žmogaus ūkinė veikla. Ypatingai svarbios kultūros paveldo vietos skelbiamos rezervatais arba draustiniais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Archeologinė vieta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 719 psl.