Šventvietė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventvietė – vieta, skirta kulto apeigoms, ypatinga (šventa) vieta.
Baltų šventvietėse augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Ugnį palaikydavo žyniai. Ugnies kūrenimas kaip kultinių apeigų veiksmas, ugnies šventumas buvo žinomas taip pat Irane.
Baltų šventvietės – alka (alkakalnis), šventoji giraitė ir kt.
