Litotė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Litotė (gr. Litotēs – paprastumas, saikingumas) – semantinė meninės raiškos priemonė, žodis ar žodžių junginys, kuriuo vaizduojamojo daikto, reiškinio ar veiksmo ypatybės yra sumažinamos, sumenkinamos.
Litotės vartosena siekiama nuosaikesnio įvertinimo: akivaizdus vertinamo dalyko ypatybės sumažinimas sudaro priešybę hiperbolei, nors gali turėti tą patį tikslą. Kartais, sumažinus vertinimo drastiškumą, vertinimas virsta eufemizmu.
Vartosena [taisyti]
- „Atnešė sūrio tik ant vieno danties“
- „Jūrą perplaukęs šaukšte prigėrė“
- „Stovėjo trobelė ant vištos kojelių“
