Oksimoronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oksimoronas (gr. oxymoron – sąmojingai kvaila) iš dviejų prieštaraujančių savo prasmėmis terminų sudaryta kalbos figūra, objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais (pvz., karaliaus juokdarys – „protingas kvailys“), paprastai – epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu (pvz., „skaudus džiaugsmas“) :
- sistemiškas chaosas
- atsitiktinė tvarka
- suši kepinys
- atvira paslaptis
- karštasis šaltinis
- plastikinė stiklinė
Turinys |
Vartosena [taisyti]
- „Aš visuomet pasiruošęs mokytis, nors aš ne visuomet linkęs būti mokomu.“ Winston Churchill
- „Aš niekuomet neleidau savo išsimokslinimui trukdyti mano išsilavinimui.“ Mark Twain
- „Juokas yra labai rimtas dalykas.“ Winston Churchill
- „Melancholija yra malonumas būti liūdnu.“ Victor Hugo
- „Norėdamas vadovauti žmonėms – sek jiems iš paskos.“ Lao-Tzu
- „Nepakeliama būties lengvybė“ Milan Kundera
Taip pat skaitykite [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
Šaltiniai [taisyti]
- Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
| Straipsniai apie retoriką. |
| kalbos figūra |
|
Palyginimas Metafora Personifikacija Alegorija Metonimija Hiperbolė Litotė Sinekdocha Antonomazija Ironija Perifrazė Kontrastas Kalambūras Oksimoronas Paradoksas |