Sąvoka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Sąvokasąmonės forma, reiškiama žodžiais ir funkcionuojanti kaip mąstymo turinio elementas.

Nors mąstant sąvokų turinys reiškiamas sprendiniais ir samprotavimais, tačiau tik sąvokos suteikia mąstymui operavimo bendrybėmis pobūdį.

Sąvoka − produktas istoriškai besivystančio pažinimo, kuris, kildamas iš žemesnės pakopos į aukštesnę, praktikos keliu gautus rezultatus reziumuoja vis gilesnėmis sąvokomis, tobulina, tikslina senas ir formuluoja naujas sąvokas. Todėl sąvokos yra ne statiškos, jos ne galutinės, ne absoliučios, o nuolat vystosi, kinta, progresuodamos tikrovės adekvataus atspindėjimo linkme.

Sąvokos fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbinėmis formomis ir sudaro atitinkamų kalbos išraiškų prasmę (Reikšmė ir prasmė). Pagrindinė loginė sąvokų funkcija yra tai, kad jos mintyse pagal tam tikrus požymius išskiria mus dominančius praktikos ir pažinimo objektus. Šios funkcijos dėka sąvokos sieja žodžius su tam tikrais objektais, o dėl to galima nustatyti tikslią žodžių reikšmę ir operuoti jais mąstymo procese. Objektų klasių išskyrimas ir šių objektų apibendrinimas sąvokose yra būtina sąlyga gamtos dėsniams pažinti.

Sąvokos susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sąvokos susidarymas, perėjimas prie jos nuo jutiminių atspindėjimo formų − sudėtingas procesas, kuriame taikomi tokie pažinimo metodai, kaip palyginimas, analizė ir sintezė, abstrahavimas, idealizacija, apibendrinimas ir daugiau ar mažiau sudėtingos samprotavimo formos.

Dažnai mokslo sąvokos iš pradžių sudaromos, remiantis tik hipotetinėmis prielaidomis apie vienų ar kitų objektų egzistavimą ir apie jų prigimtį (pvz., taip atsirado atomo sąvoka). Pažįstant vystymosi dėsnius, tendencijas, kai kurių objektų sąvokos gali susidaryti dar prieš jiems atsirandant.

Kiekviena sąvoka yra abstrakcija, o dėl to atrodo, kad sąvokoje atitrūkstama nuo tikrovės. O iš tikrųjų su sąvokos pagalba tikrovė pažįstama giliau, skiriant ir ištiriant esmines jos puses.

Sąvokos apimtis ir turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Tai dvi viena su kita susijusios sąvokos pusės. Apimtis − sąvokoje apibendrintų daiktų klasė; turinys − visuma (paprastai esminių) požymių, pagal kuriuos apibendrinti ir išskirti daiktai toje sąvokoje.

Sąvokos turinio formulavimas atskleidžia, kas tam tikros klasės daiktuose yra tapatinga (bendra); apimties charakteristika, t. y. elementų (objektų − turinį sudarančių požymių nešėjų) ir dalių (rūšių, tam tikros klasės poklasių) skyrimas joje, atskleidžia skirtumus atitinkamos klasės ribose. Tarp turinio ir apimties yra ryšys, kuris formaliojoje logikoje išreiškiamas atvirkštinio santykio dėsniu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]