Acesulfamas K

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalio acesulfamas
AcesulfameK.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris 55589-62-3
PubChem 23683747
EINECS 259-715-3
Cheminė formulė C4H4KNO4S
Molinė masė 201,242 g/mol
SMILES [K+].CC1=CC(=NS(=O)(=O)O1)[O-]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda Balti kristaliniai milteliai
Lydymosi t° 225 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 270 g/l (+20 °C)
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Acesulfamas K (angl. Acesulfame potassium; Acesulfame K; Ace K) - neįsisavinamas dirbtinis saldiklis, Europos Sąjungos E numerių sąraše esantis E950. Prekiniai pavadinimai Sunett ir Sweet One.

1967 m. jį atsitiktinai atrado vokietis chemikas Karlas Klausas (Karl Clauss), dirbęs Hoechst AG (dabartinė Nutrinova).[1]

Savo chemine sandara kalio acesulfamas yra 6-metil-1,2,3-oksatiazino-4(3H)-ono 2,2-dioksido kalio druska.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Tai balti kristaliniai milteliai, kurių molekulinė formulė yra C4H4KNO4S, o molekulinė masė - 201,24.[2]

Maisto priedas[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinis saldiklis - Europos Sąjungos E numerių sąraše esantis E950.

Kalio acesulfamas yra 180-200 kartų saldesnis už sacharozę, tiek pat saldus kaip ir aspartamas, dukart mažiau saldus už sachariną, keturis kartus mažiau saldus už sukralozę.

Kaip ir sacharinas acesulfamas turi kartoką poskonį, ypač būdamas didelės koncentracijos. Kraft Foods užpatentavo natrio ferulato naudojimą acesulfamo poskoniui nuslėpti.[3]

Acesulfamas K dažnai maišomas su kitais saldikliais (paprastai aspartamu ar sukraloze). Teigiama, kad šių mišinių skonis labiau primena sacharozės skonį ir kad abu ingredientai veikia sinergiškai, o mišinys saldesni negu atskirų komponentų saldumų suma.

Skirtingai negu aspartamas kalio acesulfamas yra stabilus karštyje net saikingoje rūgštinėje ar bazinėje aplinkoje, todėl gali būti naudojamas kepamuose gaminiuose ar ilgo laikymo produktuose. Gazuotuose gėrimuose kalio acesulfamas beveik visada naudojamas su kokiu kitu saldikliu (aspartamu ar sukraloze). Naudojamas jogurtuose, nealkoholiniuose gėrimuose, saldainiuose bei kituose konditeriniuose gaminiuose.

Kalio acesulfamą naudoja ir farmacijoje[4] kaip nemetabolizuojamą saldiklį, kuris gerina kramtomų ir geriamų preparatų skonį.

Saugos klausimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl kalio acesulfamo, kaip ir aspartamo, sacharino, sukralozės ir kitų saldiklių, saldesnių už sacharozę, saugumo kartais kyla abejonių. Šių saldiklių tyrimai iki šiol patikimai neparodė jų nesaugumo, todėl JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration; FDA) leidžia naudoti šias medžiagas kaip bendros paskirties maistinius saldiklius.

Kalio acesulfamo naudojimo kritikai teigia, kad ši cheminė medžiaga nėra pakankamai ištirta ir gali būti kancerogeniška, nors kaltinimus kancerogeniškumu atmeta tiek JAV FDA[5], tiek atitinkamos ES institucijos.[6]

Skelbiamos kelios potencialios problemos, susijusios su acesulfamo vartojimu ir pagrįstos eksperimentais su gyvūnais. Viena šių problemų yra eksperimentai, parodę kad kalio acesulfamas žiurkėse skatina insulino išskyrimą proporcingai acesulfamo dozei, kas galbūt gali pasunkinti reakcinę hipoglikemiją (gali ištikti hipoglikemijos priepuoliai)[7]

Tyrimai su laboratoriniais graužikais neparodė, kad į organizmą patenkantis kalio acesulfamas didintų auglių susidarymo tikimybę.[8]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Clauss K., Jensen H.. „Oxathiazinone Dioxides - A New Group of Sweetening Agents“. Angewandte Chemie International Edition, 12 (11), 869–876 (1973). DOI:10.1002/anie.197308691. 
  2. David J. Ager, David P. Pantaleone, Scott A. Henderson, Alan R. Katritzky, Indra Prakash, D. Eric Walters. „Commercial, Synthetic Nonnutritive Sweeteners“ (PDF). Angewandte Chemie International Edition, 37 (13-24), 1802–1817 (1998). DOI:<1802::AID-ANIE1802>3.0.CO;2-9 10.1002/(SICI)1521-3773(19980803)37:13/14<1802::AID-ANIE1802>3.0.CO;2-9. 
  3. United States Patent 5,336,513
  4. http://www.who.int/prequal/trainingresources/pq_pres/TrainingZA-April07/Excipients.ppt
  5. Kroger M, Meister K, Kava R. „Low-calorie Sweeteners and Other Sugar Substitutes: A Review of the Safety Issues“. Comprehensive Reviews in Food Science and Food Safety, 5 (2), 35–47 (2006 m. April). DOI:10.1111/j.1541-4337.2006.tb00081.x. 
  6. http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out52_en.pdf
  7. "The effect of artificial sweetener on insulin secretion. 1. The effect of acesulfame K on insulin secretion in the rat (studies in vivo)=Horm Metab Res. 1987 Jun;19(6):233-8."
  8. "Toxicity studies of acesulfame potassium." (PDF) National institutes of health. Nuoroda tikrinta 2009-04-01.