Sacharinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sacharinas
Saccharin.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris [81-07-2]
Cheminė formulė C7H5NO3S
Molinė masė 183,18 g/mol
SMILES
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Sacharinas – sintetinis vandenyje tirpus saldiklis. Organizmo neįsisavinamas, todėl nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Už cukrų saldesnis 300–500 kartų.

Sacharinui būdingas kartus poskonis, todėl jis neretai naudojamas maišytas su kitais saldikliais. Naudojamas buityje kaip cukraus pakaitalas bei gėrimų ir maisto pramonėje kaip saldiklis.[1] Europoje žymimas maisto priedo numeriu E954.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sacharinas buvo atrastas 1878 metais JAV chemikų Iros Remseno ir Konstantino Falbergo. 1885 m. Falbergo užpatentuotas kaip saldiklis ir pradėta komercinė gamyba.[2] Antro pasaulinio karo metais buvo dedamas į kareivių maisto davinius, nes buvo lengvesnis ir saldesnis už cukrų. Vėliau išpopuliarėjo kaip nekaloringas gaiviųjų gėrimų saldiklis.

Poveikis sveikatai[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. aštuntajame dešimtmetyje Kanadoje pasirodė su gyvūnais atliktų bandymų rezultatai, rodantys, kad sacharinas, vartojamas didelėmis dozėmis, gali sukelti vėžį. Tuo remiantis saldiklis buvo įtrauktas į galimai kenksmingų medžiagų sąrašą JAV. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad maži sacharino kiekiai žmonių sveikatai nėra kenksmingi.[3]

Šiuo metu sacharinas leidžiamas naudoti daugelyje pasaulio šalių, yra patvirtintas PSO, JAV, ES institucijų. Europos maisto saugos tarnybos nustatyta priimtina per parą su maistu gaunama sacharino norma yra 5 mg vienam kūno masės kg.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ruth Winter. A Consumer’s Dictionary of Food Additives, 7th Edition.Random House LLC, 2009, p. 762
  2. Richard L. Myers. The 100 Most Important Chemical Compounds: A Reference Guide. ABC-CLIO, 2007, p. 241
  3. Ruth Winter. A Consumer’s Dictionary of Food Additives, 7th Edition.Random House LLC, 2009, p. 763-4
  4. Saccharin, International Sweeteners Association