Žieduotosios kirmėlės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Annelida
Didysis sliekas (Lumbricus terrestris)
Didysis sliekas (Lumbricus terrestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Žieduotosios kirmėlės
(Wikispecies-logo.svg Annelida)

Žieduotosios kirmėlės (lot. Annelida) – bestuburių gyvūnų tipas. Gyvūnų kūnas segmentuotas, turi antrinę kūno ertmę – celomą, odos raumenų maišelį, būdinga dvišonė simetrija. Pagrindinės organų sistemos – virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, lytinė. Kraujotakos sistema yra uždara, šalinimo sistema yra metanefridijų tipo, nervų sistema sudaryta iš viršryklinio, aplinkryklinių mazgų ir pilvo nervų grandinėlės. Turi primityvius judėjimo organus – parapodijas.

Žieduotosios kirmėlės gyvena gėluose ir jūrų vandenyse, dirvoje, keletas rūšių aptinkamos ore. Filogenetiškai susijusios su nariuotakojų ir moliuskų tipais.

Skirstomos į kelias klases:

  • Afroditė (lot. Aphrodita aculeata) – Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje gyvena neįprastos išvaizdos kirmėlė, užauganti iki 10 cm ilgio. Kūnas apaugęs vaivorykštės spalvomis tviskančiais šereliais, kurie primena žalsvai auksinį kailiuką. Daugybė išaugėlių panašios į kojas. Afroditė gyvena įsiraususi į jūros paviršinį gruntą. Minta mažais minkštais gyvūnėliais, pvz., kirmėlėmis.
  • Įvairiaspalvė nereidė (lot. Nereis diversicolor) – kirmėlės gyvenančios įsiraususios į pakrantės gruntą. Užauga iki 12 cm ilgio. Paplitusios Atlanto vandenyne. Po dugną jos šliaužioja į kojas panašiomis išaugomis. Įvairiaspalvės nereidės turi stiprias žiaunas, kuriomis gali prakąsti gyvūnų odą, dėl to jų grobis dažnai būna krevetės ar kiti maži gyvūnėliai.
  • Palolas (lot. Eunice viridis) – iki 40 cm užauganti kirmėlė gyvena Ramiajame vandenyne esančiuose koraliniuose rifuose ar šalia jų. Dauginasi nelytiniu būdu: sperma ir kiaušinėliai formuojasi kūno gale ir kartą per metus ta kūno dalis atsiskiria, iškyla į vandens paviršių, o auštant suplyšta ir po kurio laiko susiformuoja naujos kirmėlės.
  • Plunksnažiaunė kirmėlė (lot. Sabella pavonina) – iki 25 cm užauganti kirmėlė, gyvena kalkiniame ar organinės kilmės vamzdelio formos namelyje po vandeniu, įsiraususi į dumblą ar smėlį. Sutinkamos Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje. Plunksnažiaunė kirmėlė maitinasi organinėmis medžiagomis, kurias gaudo čiuptuvais, dėl kurių formos labiau primena augalą, o ne gyvūną. Čiuptuvai nuo menkiausio prisilietimo tuoj pat susitraukia ir pasislepia vamzdelyje.
  • Smiltkirmis (lot. Arenicola marina) – iki 20 cm išauganti kirmėlė gyvenanti Atlanto vandenyno pakrančių dumblėtame grunte. Jos būstas – urvelis su dviem angomis: pro vieną angą smiltkirmis išfiltruoja patekusį smėlį, sau palikdamas maistingąsias organines medžiagas, pro kitą angą atsikrato nebereikalingų medžiagų, pašalindamas jas į aplinką. Atoslūgio metu matomos dumblo krūvelės, parodo smiltkirmio gyvenvietę.
  • Tubifeksas (lot. Tubifex tubifex) – kirmėlių kolonija, siekianti 4 m, gyvena dumblėtame tvenkinių ir upių vandenyje. Sutinkama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Tubifeksas moka surinkti deguonį ten kur jo koncentracija maža ir yra labai užterštas vanduo: jis apsiverčia žemyn galva, įsirausia į dumblą ir iš vandens absorbuoja deguonį, dėl to kraujyje esantis hemoglobinas tubifeksų kūną nudažo ryškiai raudona spalva.

Vikiteka