Žemaitkiemis (Saugos)
Kitos reikšmės – Žemaitkiemis (reikšmės).
| Žemaitkiemis | ||
|---|---|---|
  Žemaitkiemis |
||
| 55°25′08″š. pl. 21°27′40″r. ilg. / 55.419°š. pl. 21.461°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Saugų seniūnija | |
| Gyventojų | 131 | |
 Vikiteka |
Žemaitkiemis (Saugos) | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Szameitkehmen | |
,_gatv%C4%97.JPG)
Žemaitkiemis – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Saugų (maždaug po 7–8 km), šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš Žemaitijos. Veikia parduotuvė, biblioteka, Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčia, iki 2005 m. veikė pradinė mokykla, buvusi Žemaitkiemio geležinkelio stotis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1875 m. nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelis, prie jo įrengta Žemaitkiemio geležinkelio stotis, veikusi iki XX a. vidurio.
Įstaigos ir verslas:
- Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
- 1952–1992 m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
- Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas 1957 m. ir veikia iki šiol.
- Vinių fabrikas veikė nuo 1921 m. iki bankroto 1933 m.[2]
- Tolio gamykla (Teerfabrik) (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo 1928 m. iki 1939 m.
- Tarp geležinkelio ir Klaipėdos–Šilutės plento iki 1945 m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
- Tarpukariu keletą metų Žemaitkiemyje veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
- Iki II pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė–Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki 1965 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1905 m. Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
- 1925 m. Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit – akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes – miško darbininkas, Rose – mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit – melžėjas.
 | ||||||||
| 1871 m.[3] | 1885 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 119 | 125 | 158 | 179 | 344 | 107 | 195 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 148 | 151 | 154 | 165 | 145 | 131 | - | ||
| ||||||||
Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1875 m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o 1900 m. – antra klasė joje. Iki 2005 m. veikusi mokykla pastatyta 1929 m. Baptistų bažnyčioje 1936–1939 metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
Bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1903 m. pastatyta evangelikų baptistų bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki 1959 metų. Nuo 1959 iki *1998 metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. Maldos namų atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kelne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių. Kaimo Lietuviška babtistų draugystė 1903–1910 m. leido laikraštį „Pasiuntinystės laiškas“.
-
Baptistų bažnyčia -
Geležinkelio pervaža -
Įvažiavimas
,_perva%C5%BEa.JPG)
,_%C5%BEenklas.JPG)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ [1]
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žemaitkiemis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žemaitkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 650
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.