Žemės grupės planetos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemės tipo planetų dydžių palyginimas.

Žemės tipo planetos turi kietą paviršių ir yra sudarytos daugiausia iš silikatų. Saulės sistemoje tokios planetos yra Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas ir nykštukinė planeta Cerera (nykštukinė planeta). Jos vadinamos Žemės grupe. Žemės tipo planetos skiriasi nuo dujinių planetų tuo, kad greičiausiai visiškai neturi jokio kieto paviršiaus ir yra sudarytos daugiausiai iš vandenilio, helio ir vandens.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Visos Žemės tipo planetos turi panašią struktūrą: metalinį, daugiausia iš geležies, branduolį ir silikatinę mantiją. Mėnulis taip pat panašus, tačiau neturi metalinio branduolio. Žemės tipo planetos pasižymi vulkanais, kanjonais, asteroidų paliktais krateriais. Šios planetos turi 'antrines atmosferas' - atmosferas, susiformavusias iš vulkanų išmetamų dujų ir dulkių didelio planetų geologinio aktyvumo metu ir iš kometų bei asteroidų liekanų. Tuo tarpu dujinių planetų atmosferos išliko tokios pačios, kokios buvo tik joms susiformavus. Teoriškai yra du Žemės grupės planetų tipai: vienų sudėtyje dominuoja silikatai (silikatinės planetos), kitų - anglies junginiai (anglies planetos).

Žemės grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės grupės planetų ir Mėnulio masės

Saulės sistema turi keturias Žemės tipo planetas: Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą ir vieną nykštukinę planetą: Cererą. Plutonas taip pat turi kietą paviršių, bet jis sudarytas daugiau iš ledo. Saulės sistemos formavimosi metu planetoidų buvo daugiau, bet jie jungėsi į didesnius darinius ir suformavo dabar esančias planetas. Iš Žemės grupės planetų tik Žemė turi aktyvią hidrosferą.

Planetų tankiai[taisyti | redaguoti kodą]

Palyginus Žemės grupės, Cereros ir dviejų didžiausių asteroidų tankius, matoma, kad tolstant nuo Saulės tankis mažėja.

Objektas Vidutinis tankis Nesuspaustas tankis1 Orbitos didysis pusašis
Merkurijus☿ 5.4 g cm-3 5.3 g cm-3 0.39 AU
Venera ♀ 5.2 g cm-3 4.4 g cm-3 0.72 AU
Žemė ⊕ 5.5 g cm-3 4.4 g cm-3 1.0 AU
Mėnulis Moon symbol decrescent.svg 3.3 g cm-3 3.3 g cm-3 1.0 AU
Marsas ♂ 3.9 g cm-3 3.8 g cm-3 1.5 AU
Vesta Vesta symbol.svg 3.4 g cm-3 3.4 g cm-3 2.3 AU
Paladė Pallas symbol.svg 2.8 g cm-3 2.8 g cm-3 2.8 AU
Cerera Ceres symbol.svg 2.1 g cm-3 2.1 g cm-3 2.8 AU

1 Toks būtų planetos tankis, jei ji nebūtų "suspausta" savo gravitacijos.

Žemės tipo planetos prie kitų žvaigždžių[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma iki šiol atrastų egzoplanetų yra dujinės milžinės, nes tokio tipo planetos lengviau aptinkamos. Tačiau žinoma ir Žemės tipo planetų.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Silikatinės planetos
Labiausiai paplitęs kietų planetų tipas. Silikatinės planetos turi geležies branduolį ir silikatinę mantiją.
Geležies planetos
Teorinis kietos planetos tipas. Tokios planetos beveik visos sudarytos tik iš geležies, todėl turi didesnius tankius ir mažesnius spindulius, nei kitos panašių masių kietos planetos. Merkurijaus geležies branduolys sudaro 60-70 % jo masės. Geležies planetos, kaip ir Merkurijus, turėtų formuotis aukštos temperatūros srityse arti žvaigždžių, jei proplanetiniame diske daug geležies.
Planetos, neturinčios branduolio.
Taip pat teorinis tipas. Tokios planetos yra sudarytos tik iš silikatų ir neturi geležies branduolio. Saulės sistemoje tokių planetų nėra, bet dauguma asteroidų ir meteoroidų tinka šiam tipui. Branduolio neturinčios planetos turėtų formuotis toliau nuo žvaigždžių.
Anglies planetos
Taip pat teorinis tipas. Šios planetos turėtų būti sudarytos iš anglies junginių. Saulės sistemoje yra panašių asteroidų.
Superžemės
Superžemės tai didelių masių Žemės tipo planetos.

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]