Planetoidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Planetoidai arba planetozimalės – būsimų planetų užuomazgos esančios proplanetiniuose dujų ir dulkių diskuose. Planetozimalių (angl. planetesimal, iš planet 'planeta' + (infinit) esimal 'nykstamas dydis') skersmuo būna nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų. Saulės sistemoje planetoidai trikdė vieni kitų orbitas, daužėsi, jungėsi į spiečius ir virto stambesniais dariniais. Maždaug per 100 mln. metų iš jų susiformavo Žemės grupės planetos. Likusios planetozimalės trupėjo ir nyko susidurdamos su planetomis, jų palydovais ar tarpusavyje. Manoma, jog asteroidaiasteroidų žiedo esančio tarp Marso ir Jupiterio yra planetozimalių likučiai. Kai kurias planetos pavertė savo palydovais. Daug jų paveiktų planetų (ypač Jupiterio) traukos, iš viso apleido Saulės sistemą. Kilusios planetų milžinių valdose planetozimalės, kurių orbitas sutrikdė planetų traukos jėgos, atsidūrė Orto ir Koiperio debesyse.

Susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Planetoidai susidaro, kuomet besislegiančiame proplanetiniame ūke kondensuojasi kietos dalelės. Turbulentinis medžiagos judėjimas, lydintis ūko traukimąsi, skatina dalelių susidūrimus. Susidūrusios jos limpa viena prie kitos ir didėja. Milimetrų ar centimetrų dydžio dalelės kaupiasi prie proplanetinio disko simetrijos plokštumos. Atsitiktiniai jų sutankėjimai tampa gravitacijos centrais į kuriuos telkiasi aplinkinės dalelės. Gravitacijos jėgų spaudžiami tokie dulkių debesys virsta planetozimalėmis. Jų sudėtis priklauso nuo atsiradimo vietos, t. y. nuo atstumo iki prožvaigždės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kiti šaltiniai:

  • A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608p., ISBN 9986-435-10-2