Jean-François Champollion

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žanas Fransua Šampoljonas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Žanas Fransua Šampoljonas
pranc. Jean-François Champollion
Leon Cogniet - Jean-Francois Champollion.jpg
Gimė: 1790 m. gruodžio 23 d.
Fižakas, Lo, Prancūzija
Mirė: 1832 m. kovo 4 d. (41 metai)
Paryžius, Prancūzija
Tautybė: prancūzas
Veikla: kalbininkas
Žinomas už: iššifravo Rozetės akmenį
Commons-logo.svg Vikiteka: Jean-François ChampollionVikiteka

Žanas Fransua Šampoljonas (pranc. Jean-François Champollion, 1790 m. gruodžio 23 d. – 1832 m. kovo 4 d.) – egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus.

Dėl šio darbo jis labai giliai pasinėrė į šios šalies ankstyvosios istorijos ir kultūros tyrinėjimą. Prie jo taip pat prisidėjo ir kiti mokslininkai, susidomėję šiuo nauju mokslu. Jis labai domėjosi visomis egiptologijos mokslo plėtojimo šakomis, todėl paliko turiningus užrašus, sukauptus apžiūrinėjant sugriuvusius Egipto istorinius faraonų laikų paminklus.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žanas Fransua Šampoljonas gimė 1790 m. gruodžio 23 d. Figeac miestelyje, Prancūzijoje. Jis buvo jauniausias Žako ir Žene Šampoljonų sūnus. Jaunystėje jį mokė jo brolis Žakas Žozefas, bet kai jam buvo 10 metų, Žanas Fransua išvyko mokytis į licėjų Grenoblyje, kur būdamas 16 metų ir ne pagal savo metus subrendęs įstojo į Grenoblio akademiją. Čia jis pradėjo domėtis ir studijuoti Egipto kalbą. Vėliau jis savo studijas tęsė Prancūzijos kolegijoje 1807-1809 m., kur specializavosi Rytų kalbose. Būdamas paaugliu jis mokėsi hebrajų, arabų, Sirijos ir kinų kalbų, o vėliau prie jų dar pridėjo Etiopijos, sanskrito, persų ir kitas Rytų kraštų kalbas. Būdamas aštuoniolikos, 1809 m. Grenoblyje pradėjo mokytis istorijos ir politikos. Čia jis mokėsi iki 1816 m. ir 1810 m. tapo daktaru. Tuo metu kitas egiptologas italas Džiovanis Batista Belzonis atveža į Europą Ramzio II kolosą. 1818 m. Šampoljonas vedė Rosine Blanc (1794 - 1871), su kuria vėliau susilaukė dukters Zoraide (1824 - 1889).

1818 m. Šampoljonui buvo paskirta vadovauti Istorijos ir geografijos katedrai karališkojoje Grenoblio kolegijoje. Šiame poste jis išbuvo iki 1821 m. Postas jam leido susikoncentruoti ir pilnai atsiduoti savo pirmajai meilei – senovės Egipto kalbai ir faraonų šalies archeologijai. Jam paramą teikė net Prancūzijos karaliai Liudvikas XVIII ir Karolis X Prancūzas, taip pat jam buvo suteikta galimybė lankyti įvairius muziejus. apžiūrinėti jų kolekcijas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Jis buvo siunčiamas į karalių remtas misijas Turine, Romoje, Neapolyje ir Florencijoje.

Grįžęs iš užsitęsusios kelionės 1826 m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi. Kitais metais Šampoljonas pats išvyko į Egiptą kartu su savo mokiniu italų archeologu iš Pizos Ippolito Rosellini (1800–1843).

Pirmojo ,,Laiško M. Dasjė" ledimo, kuriame skelbiama, kad hieroglifai išifruoti, antraštinis lapas.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl šios 18281829 m. įvykusios ekspedicijos į Egiptą, kur sistemingai buvo atliekami žvalgymai, pirmą kartą Egipto istorijoje ir geografijoje, leidę atskleisti rašmenų ir istorijos paslaptis, gimė nauja mokslo šaka – egiptologija. Šampoljonas paliko daug užrašų ir eskizų, o I. Rosellini vėliau pabaigė graviūras, kurie suformavo pagrindą darbui šioje srityje ir buvo labai naudingi vėlesnėms mokslininkų kartoms. Grįžęs į Prancūziją Ž. F. Šampoljonas 1830 m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o 1831 m. Prancūzijos kolegijoje įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą. Tai įvyko kol jis ruošė savo ekspedicijos rezultatų publikavimą, tačiau Paryžiuje 1832 m. gegužės 4 dieną jį ištiko mirtinas insulto priepuolis. Šampoljonas palaidotas Paryžiuje.

Tikroji šio žmogaus šlovės priežastis yra ta, jog jis iššifravo egiptiečių hieroglifus. Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas, o ilgas procesas, kurį atliko labai išsimokslinęs žmogus, kurio mokslai prasidėjo dar vaikystėje tyrinėjant senovines kalbas. Labiausiai Šampoljonui pasitarnavo Rozetės akmuo. Jis tyrinėjo šį akmenį lygindamas graikų tekstą su egiptiečių rašmenimis ir atpažino Kleopatros vardą – hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Po ilgo darbo jis atskleidė ir kitų simbolių reikšmę. Žanas Fransua Šampoljonas atskleidė žmonėms senovės Egipto paslaptis ir suteikė galimybę sužinoti daug daugiau apie šią šalį. Jo darbą tęsė tokie žymūs egiptologai kaip Karlas Richardas Lepsijus, Auguste Mariette ir Gastonas Maspero.

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Populiarioje kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Champollion buvo suvaidintas Elliot Cowan 2005 m. BBC dukumentinėje dramoje „Egiptas" (Egypt). Champollion buvo taip pat suvaidintas keliuose epizoduose Carl Sagan's televizijos seriale Cosmos: A Personal Voyage. Istorijos kanalo (The History Channel’s) dokumentiniame filme „Rozetės akmens paslaptys ("Secrets of the Rosetta Stone") taip pat buvo suvaidinta ši garsi asmenybė.

Literatūra ir Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Neimantas R. „Šampoljonas" 2001
  • Ceramas K. „Dievai kapai ir mokslininkai" 1962
  • Možeika I. „7 ir 37 stebuklai" 1982
  • Avdijevas V. I. „Senovės Ryrų istorija" 1962
  • Kondratovas A. „Senovės kultūrų paslaptys" 1972
  • [1]
  • [2]