Gaston Maspero
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gastonas Maspero | |
| Gimė: | 1846 m. birželio 23 d. Paryžiuje |
| Mirė: | 1916 m. birželio 30 d. (70 metų) |
| Veikla: | prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas. |
Gaston Maspero (Gastonas Maspero; 1846 m. birželio 23 – 1916 m. birželio 30) – prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas.
[taisyti] Biografija
Gastonas Maspero gimė Paryžiuje Lombardiečių kilmės tėvų šeimoje. Mokykloje jis rodė ypatingą skonį istorijai, o būdamas keturiolikos jau domėjosi hieroglifų raštu. Tik antraisiais jo metais École Normale 1867, Maspero sutiko bičiulį egiptologą Auguste Mariette, kuris buvo Paryžiuje kaip komisijos narys, universalaus Egipto skyriaus ekspozicijos. Mariette davė jam du naujai atrastus, ganėtinai sunkius hieroglifų tekstus mokytis, o jaunas mokslininkas padarė jų vertimus po mažiau kaip dviejų savaičių, tai buvo didelis žygdarbis tuo metu, kai egiptologija buvo vis dar beveik kūdikystėje. Šitų tekstų publikacija tais pačiais metais nulėmė jo akademinę reputaciją.
Trumpas laiko tarpas buvo praleistas gelbėjant vienam džentelmenui Peru, kuris siekė įrodyti arišką artumą dialektams, apie kuriuos kalbėjo tos šalies indai, kad stengentis publikuoti mokslininko tyrinėjimą, bet 1868 Maspero sugrįžo į Prancūziją naudingesniam darbui. 1869 jis tapo egiptiečių kalbos bei archeologijos École Pratique des Hautes Études mokytoju (répétiteur), o 1874 jis buvo paskirtas į Prancūzijos kolegijos Champolliono kėdę. Jis iš pradžių norėjo lankyti Hermans Van Lisk šokių mokyklą, bet jo tėvas nepalaikė jo pasirinkto kelio. Taip 1880 m. lapkrity Profesoriaus Maspero nuvyko į Egiptą kaip archeologinės misijos vadovas, nusiųstos ten Prancūzijos vyriausybės, kuri galų gale vystėsi į gerai įrengtą Institut Français d’Archéologie Orientale. Ši kelionė įvyko prieš kelis mėnesius iki mirštant Mariette, po šios kelionės Maspero tapo generalinis Senovės Egigto senienų inspekcijos direktorius.
Kaip pagrindinis jo pastangų aspektas suvažant nuolatinį ir neteisėtą eksportą Egipto senienų, kurias rinko turistai bei atstovai pagrindiniams Europos ir Amerikos muziejams, Maspero suėmė broliu Abd al-Russul iš lobių medžiotojų Gurnos kaimo. Po kankinimu jie prisipažino, kad surado didelę slėptuvę karališkųjų mumijų Deir el-Bahri 1881 m. liepą.
Slėptuvėje rasti daiktai archeologų buvo pervežti į Kairą kaip galima greičiau, kad sulaikytų tokį seifą nuo plėšikų. 1886 Maspero atnaujino darbą, pradėtą Mariette, atkasant Sfinksą, nukasdamas daugiau kaip 65 pėdas (20 m) smėlio ir siekdamas kapą žemiau jo (kuris iš pirmo buvo nerastas, bet vėliau visgi surastas, tačiau neatidarytas). Jis taip pat įvedė mokamus bilietus Egipto lankomoms vietoms dėl didėjančio turistų skaičiaus, vien tam, kad užmokėtų už jų išlaikymą.
Jis taip pat įkūrė tinklą vietinių muziejų visame Egipte, kad padrąsintų egiptiečius prisiimti didesnę atsakomybę už jų paveldo išsaugojimą, didindamas visuomenės informavimą apie tai.
1914. m. Maspero išėjo į pensiją. G. Maspero mirė 1916 m. birželį ir buvo palaidotas Cimetière du Montparnasse Paryžiuje.
[taisyti] Literatūra
- Jen Vecoutter „Užmiršto Egipto beieškant“, Baltos lankos, Vilnius, 1999 m. ISBN 9955-00-027-9
