Želviai (Kretinga)
Želviai | ||
---|---|---|
56°00′25″š. pl. 21°09′14″r. ilg. / 56.007°š. pl. 21.154°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
Gyventojų | 22 | |
Želviai – kaimas vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, 6 km į pietvakarius nuo Darbėnų, prie kelio 2304 Darbėnai–Šventoji ir Darbos upelio.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVII a. Palangos dvarui priklausančių miškingų žemių pakraštyje prie Darbos upelio susiformavo užusienis (vienkieminis kaimas), pavadintas pirmųjų naujakurių Želvių vardu. 1779 m. jame buvo 5 prievolininkų sodybos.
XIX a. II pusėje kaimas panaikintas, o jo žemėje įkurtas Palangos dvaro ūkinis padalinys – Želvių palivarkas, kuriame 1923 m. buvo 2 kiemai.[2] Lietuvos žemės reformos metu palivarkas išparceliuotas ir 1927 m. pavadintas Želvių kaimu, o 13 žemės sklypų atiduota Joskaudų kaimui[3] Iki 1950 m. kaimas priklausė Palangos valsčiui.[4]
1949 m. gegužės 7 d. kaime MGB agentai-smogikai sugavo britų parengtų žvalgų desantą – 6 lietuvius.[5]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1915 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija |
1915–1918 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo sritis |
1919–1921 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Latvija |
1921–1950 m. | Palangos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuva |
1950–1953 m. | Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
1953–1959 m. | Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas |
1959–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | |||||||||
1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
64 (dvare) |
98 | 86 | 44 | 82 | 28 | 37 | 22 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p.118
- ↑ Vyriausybės žinios – 1927, Nr. 261, p. 10
- ↑ Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys (Kretinga) – 1992, liepos 25
- ↑ Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. XX amžiaus slaptieji archyvai. – Versus Aureus: Vilnius, 2008, p. 144–145
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠVENTOJI – 3,5 km | Kalgraužiai – 3,5 km | DARBĖNAI – 6 km Sausdravai – 3 km |
|||||||||
Šventoji – 3,5 km |
|
Lazdininkai | |||||||||
Manciškė – 2,5 km | Žibininkai – 5 km | Joskaudai – 3 km |