Žangžungas

Žangžungas arba Šangšungas (tibet. ཞང་ཞུང  = Xangxung) – valstybė, gyvavusi vakarų ir šiaurės vakarų Tibete ikibudistiniu laikotarpiu. Tuo metu karalystėje vyravo bon tikyba. Apie Žangžungą daugiausia rašoma senuosiuose tibetiečių tekstuose.

Pasak bon tekstų (kurie užrašyti jau budistiniu laikotarpiu), Žangžungas buvo sudarytas iš 18 karalysčių. Tačiau nėra jokių, netgi mitologinių, ankstyvųjų Žangžungo valdovų sąrašų. Rasta maždaug VII–X a. įrašų, užrašytų, kaip teigiama žangžungo kalba, tačiau jų interpretavimas kėblus. Bon adeptų teigimu, Žangžunge, tūkstantmetį prieš Sidhartą Gautamą, gyveno išminčius Tonpa Šenrabas, mokęs astrologijos, medicinos, sukūręs Žangžungo raštą. Kiti tibetiečių mokslininkai, pvz., Zurkharas Lodro Gjalpo datuoja Tonpa Šenrabą panašiu laikotarpiu kaip ir Sidhartą Gautamą.

Spėjama Žangžungo vieta – aplink Kailašo kalną vakarų Tibete. Nors šios valstybės (ar kultūros?) įtakos sfera galėjusi apimti visą Tibeto plokščiakalnį. Valstybės sostine laikomas Kjunglungas – gyvenvietė Satledžo upės slėnyje. Ši vietovė bon tekstuose dažnai siejama su Šambala (Olmolungringu).

Archeologinių Žangžungo įrodymų trūksta. Pastaruoju metu bandoma sieti Čangtango geležies amžiaus radinius (ant bokštų įkurtas tvirtoves, pilkapius, žirgų petroglifus ir kt.) su Žangžungu. Iškelta teorijų apie galimai indoarijišką Žangžungo kultūros kilmę (aukojimo apeigų svarba bon tikyboje kaip ir zoroastrizme ar vedizme, pavadinimo tagzig sąsajos su Tadžikijos pavadinimu ir kt.).

Žangžungas, užkariautas Tibeto imperijos

Žangžungas žlugo VII–VIII a., kai jį užkariavo iš Jarlungo slėnio kilusi Jarlungų dinastija. Pasak „Tangų knygos“, Žangžungą 634 m. užkariavo Jarlungų valdovas Songcenas Gampo, susivienijęs su čiangų gentimis. Valdant Mangsong Mangcenui, Žangžungas 677 m. dar surengė sukilimą, bet jis buvo numalšintas.